Antrąjį naujų metų mėnesį, kuomet vis dar yra labai daug nežinomybės dėl dar praėjusiais metais visą pasaulį apėmusios ir visų šalių ekonomikoms pakenkusios pandemijos bei neatsakytų klausimų dėl verslo ir ekonomikos gelbėjimo plano, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendruomenė pradėjo susitikdama su Lietuvos Respublikos Finansų ministre Gintare Skaiste.
Rūmų inicijuotame susitikime dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, prezidiumo ir tarybos nariai, rūmų nariai verslininkai bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidiumo nariai. Pusšimtis verslininkų domėjosi naująja Vyriausybės programa, prioritetais bei aktualijomis ekonomikos gaivinimo, bankų politikos, įmonių apyvartinio kapitalo valdymo, mokestinės aplinkos ir kitais klausimais.
Susitikimą moderavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius. Prezidentas pasidžiaugė, kad LR Finansų ministrė suitiko susitikti su Rūmų bendruomene ir prisiminė, kad ir praėjusioje kadencijoje, kaip Kaune išrinkta LR Seimo narė, ji buvo aktyvi dialoge su verslu.
Lietuvos Respublikos Finansų ministrė Gintarė Skaistė, paprašyta trumpai pristatyti vyriausybės prioritetus ir su tuo susijusias finansų aktualijas, nurodė, kad tokio konstruktyvaus bendravimo, koks iki šiol buvo, tikimasi ir toliau. Kalbėdama ministrė akcentavo Vyriausybės programos misiją „Atsakinga finansų politika“ ir prioritetinius projektus bei planus. „Mokesčių sistema turėtų būti prognozuojama, suderinta su viešųjų išlaidų poreikiu, o pokyčiai aptarti su socialiniais partneriais“, – sakė ministrė. Taip pat nurodė, kad visos išlaidos turi būti nukreiptos į strateginius vyriausybės tikslus.
Šiuo metu yra atliekama mokesčių lengvatų peržiūra, planuojama peržiūrėti valstybės investicijų principus, o kitų metų pradžioje parengti ir ilgalaikės valdžios sektoriaus skolos strategiją. Ministrė užsiminė, kad siekiant teisingesnės mokesčių sistemos, t.y. jos prognozuojamumo ir stabilumo, numatoma nebeleisti įvedinėti naujų mokesčių kartu su biudžetu. Tai reiškia, kad mokestis galės būti įvedamas mažiausiai 6 mėn. prieš jam tampant galiojančiu. Pasak ministrės yra siekiama, kad mokesčių administravimas būtų draugiškas klientui, užtikrinamas aukštesnis aptarnavimo ir kokybės lygis bei mažinamas šešėlis. Be šių siekių taip pat išskiriami ir skaitmenizavimo bei finansinio raštingumo didinimo prioritetai.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius iškėlė klausimą dėl ilgalaikės verslo paramos. „Šioje situacijoje kitos Europos Sąjungos šalys netaupo, skolinasi didelėmis sumomis ir siekdamos ekonomikos atsigavimo remia verslą. Koks mūsų valdžios požiūris į tai, kad verslas būtų remiamas dosniau ir turėtų ilgalaikę paramą?“, – klausė prezidentas. Visi sutaria, kad verslą remti reikia. Taip pat reikia išsaugoti ir darbo vietas. Be abejo, tai reikia daryti atsižvelgiant ir į paramos tikslingumą. Ministrė informavo, kad pavasario sesijoje yra planuojama peržiūrėti biudžetą ir jeigu pinigų poreikis bus didesnis, bus planuojama skolintis papildomai, nes prioritetas – darbo vietų išsaugojimas. Kalbant apie popandemines pagalbos priemones verslui, taip pat yra planuojama atsižvelgti į verslo situaciją ir priimti savalaikius sprendimus.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius pastebėjo, kad bankų moratoriumas dėl paskolų atidėjimo neveikia (jei įmonė pasinaudojo moratoriumu praėjusiais metais, tai šiemet jau pasinaudoti negali), bankai nesutinka atidėti paskolų mokėjimo. „Bankuose yra didelės indėlių sumos ir bankai yra itin stabilūs. Norėtųsi, kad bankai tuo stabilumu pasidalintų ir su verslais. Kad moratoriumas įgautų realią ir aiškią formą“, – susitikime kalbėjo R. Varkulevičius.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Vydas Damalakas pasiūlė tęsti portfelinių garantijų paskoloms 2 priemonės galiojimą bei garantijas kitoms paskoloms. Pasak viceprezidento, valstybei tokiu būdu investavus lėšas į verslą, suteikus pasitikėjimą, rinkoje atsiras daugiau apyvartinių lėšų ir jos sugrįš per mokesčių sumokėjimą. Dalis Lietuvos įmonių dėl neapibrėžtos situacijos tarptautinėse rinkose, paskelbtų karantinų ir ribojimų atskirose valstybėse neigiamas pasekmes ir apyvartos kritimą pajus vėliau šiais ar/ir ateinančiais metais. Todėl turi būti numatytos pagalbos priemonės įmonėms ne tik karantino Lietuvoje paskelbimo, bet ir vėlesniais laikotarpiais. Pvz.: gamybos sektoriaus įmonės gali prarasti užsakymus ir sumažėti jų apyvarta po karantino laikotarpio Lietuvoje, kadangi pramonės užsakymai turi inerciją ir srautas nutrūksta ne iš karto. „Pramonė yra pramonė. Mums reikia išlaikyti darbuotojus ir mums svarbu inercija. Dirbam tik todėl, kad pavasarį neišleidome žmonių. Reikia numatyti, kaip bus remiamas darbo vietų išsaugojimas pramonėje“, – sakė jis. Tokiai nuomonei pritarė ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Linas Skardžiukas: „Pokarantininiu laikotarpiu įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, pajamos greitai neatsigaus. Priklausomai nuo pandemijos poveikio tam tikram sektoriui, atsistatymas gali būti iki kitų metų ar net vėliau“.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Vidas Butkus akcentavo valstybinio prekinio kredito draudimo poreikį ir pasiūlė sukurti valstybinio prekinio kredito draudimo sistemą. Prekinio kredito draudimas turėtų būti skirtas 1) eksportui, 2) importui, 3) vidaus rinkos sandoriams. Draudimas padėtų atlaisvinti įmonių apyvartines lėšas ir padėtų išlaikyti įmonių likvidumą, gaunant mokėjimų už prekes atidėjimą, drąsiau pradėti sandorius nežinomoje užsienio rinkoje, įgyti konkurencinį pranašumą neprašant išankstinio mokėjimo. Tai būtų reali pagalba verslo skatinimui ir rizikos sumažinimui, ką jau taiko ir kitos valstybės, pvz. Estija ir Italija.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė pastebėjo, kad prieš rinkimus buvo akcentuojama stabili mokesčių politika ir kartu su rūmų bendruomene klausė kokia situacija yra dabar, kas yra planuojama, apie kokių mokesčių lengvatų naikinimą yra kalbama, kaip greitai ketinama patvirtinti Buhalterinės apskaitos įstatymą ir pan. Kalbant apie mokesčių lengvatas, keltas klausimas ir dėl darbdavių socialinės iniciatyvos bei su tuo susijusių lengvatų pratęsimo. Taip pat verslininkai teiravosi ar yra numatoma taikyti mokestines lengvatas technologijų ir inovacijų diegimui, nes akivaizdu, kad tokios lengvatos ne tik skatintų įmones investuoti į technologijas, mažintų atsilikimą, bet ir padidintų konkurencines galimybes.
Rūmų nariai teiravosi ar planuojama ir jeigu planuojama, kokiu modeliu keisti įmonių pelno apmokestinimą, siekiant sumažinti konkurencinį atsilikimą nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos šalių ir siūlė taikyti 0 % pelno tarifą investicijoms (reinvestuojamam pelnui). Versininkai domėjosi ir ar planuojama grįžti prie PVM atskaitos lengvųjų automobilių įsigijimui.
Įmonės pastebi konkurencinę neteisybę su rytų kaimyninėmis šalimis. Apyvartinių taršos leidimų kaštai įmonėms yra dideli, o produkcija tiesiogiai konkuruoja su rytų kaimyninių šalių įmonėmis, neturinčiomis Apyvartinių taršos leidimų kaštų. Todėl svarstyta ar neturėtų būti kompensuojami šie kaštai arba apmokestinimas importas, kad konkurentai užsienyje nemokėdami šių mokesčių neįgytų konkrencinio pranašumo. Keltas klausimas ir dėl SGD terminalo dedamosios Lietuvos įmonėms. 2021 m. tarifas vėl padidintas, nors deklaruojama, kad terminalas dirba pilnu pajėgumu, dalis dujų eksportuojama. Ar yra planų mažinti įmonėms kaštus ir ar eksportuojamoms dujoms proporcingai pridedama saugumo dedamoji, klausė verslininkai.
Švietimo sektoriaus atstovai susitikime turėjo pastebėjimų dėl LR Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1252 „Dėl bendros viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinių sistemų ir jų naudojimo“ įgyvendinimo. Juos neramina sistemos centralizavimo įgyvendinimo eiga – įstaigų apskaitos skyrių darbuotojai sunerimę ir dėl darbo vietų praradimo ir dėl nepakankamos informacijos apie sistemos diegimo eigą ir perspektyvas.
Susitikime taip pat buvo kalbama ir apie darbuotojų testavimo įmonėse kompensavimą, planuojamus DNR plano pakeitimus. Verslininkai turėjo įvairių pastebėjimų ir siūlymų. Pagal įstatymą visą nereikalingą/nenaudojamą turtą valstybinės įmonės privalo parduoti aukciono būdu. Verslui įdomu kodėl iki šiol nėra griežtai prižiūrima, kad visos valstybinės įmonės vykdytų skaidrius elektroninius aukcionus valstybinėje sistemoje e-varzytines.lt, juk valstybei grįžtų dalis lėšų, kurios buvo panaudotos įsigijus turtą. Taip pat pastebėta, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad mokesčių mokėtojas pats pastebėjęs ir kreipęsis dėl savo klaidos ištaisymo nėra baudžiamas. Tačiau Muitinėje ši nuostata netaikoma. Manydami, kad Muitinė turėtų veikti ne kaip baudėjas, o kaip sąžiningo verslo partneris, siūlome pritaikyti tą pačią Mokesčių administravimo įstatymo nuostatą ir Muitinės administravimo teisės aktuose.
Susitikimo metu verslas išgirdo, kad jų iškeltais klausimais bus domimasi, o situacija nuolat stebima ir esant galimybei atkreipiamas dėmesys į verslo bendruomenės išsakytus pasiūlymus. Keliamų klausimų įvairovė ir kiekis įrodo bendradarbiavimo poreikį, todėl tikimės, kad tokio pobūdžio susitikimai bus organizuojami ir toliau.
