Vadovo diena – tai renginys, jau tapęs gražia tradicija Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (KPPAR) ir pritraukia vis didesnį dalyvių būrį – vadovų iš Kauno ir kitų KPPA rūmų atstovaujamų filialų bei atstovybių.
Rugsėjo 29-ąją Jonavos verslo bendruomenė gausiai susirinko į pirmąjį Jonavos filiale vykusį Vadovo dienos renginį, kurio svečias – europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Įmonės vadovas – tai įmonės siela, pagrindinis „variklis“, nuo jo kompetencijų, sugebėjimų priklauso įmonės ir jos darbuotojų ateities perspektyva. Tad viena pagrindinių Rūmų strateginių krypčių – narystės Rūmuose vertės augimas, įtraukiant įmonės vadovus bei darbuotojus.
KPPAR tarybos narys, Jonavos filialo tarybos pirmininkas Alfonsas Meškauskas, sveikindamas renginio dalyvius, atkreipė dėmesį ir į pastaraisiais metais verslui kilusius iššūkius. Pandemija, įnešusi sumaišties ir netgi laikinai sustabdžiusi įmonių veiklas, didžiulis žaliavų ir energetinių resursų kainų šuolis, vėliau prasidėjęs karas Ukrainoje. Ir tokioje aplinkoje įmonės sugeba dirbti, išlaiko savo pozicijas rinkoje, išlieka konkurencingais. Įmonių vadovų vaidmuo tokiose globaliose situacijose išlieka labai svarbus, turi nuolat tobulėti, nepabijoti būti kūrybingais ir priimti nestandartinius sprendimus.
Kauno ir Marijampolės regionų verslą vienijantys Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai atstovauja bendriesiems verslo interesams, padeda įmonėms ieškoti sprendimų, rengia įvairias diskusijas su valdžios atstovais, organizuoja mokymus, seminarus.
„Tikiuosi, jog Vadovo diena taps tradiciniu Jonavos verslo bendruomenės renginiu“, – dalyviams kalbėjo A. Meškauskas.
Jonavos filialo kvietimu į renginį atvykęs europarlamentaras Petras Auštrevičius susirinkusiems verslo atstovams pristatė pranešimą „Europos Bendrijos ekonomikos aktualijos, prognozės Lietuvai. Ko tikėtis karui Ukrainoje pasibaigus“.
Pradžioje Europos parlamento narys pristatė Europos sąjungos išlaidas – daugiametę finansinę programą, kuri siekia 1824,3 mlrd. Eurų ir sudaroma septyneriems metams, aptarė Europos ekonomikos gaivinimo planą, kuriame numatyta 2,22 mlrd. Eurų dotacijų Lietuvai.
Ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo priemonės; Kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimas; Skaitmeninė pertvarka –tai pagrindinės sritys, kuriančios Naujos kartos Lietuvą.
Kodėl skiriama tiek dėmesio klimato kaitai?
1980-2020 metais buvo patirta daugiau nei 487 mlrd. Eur nuostolių dėl aukštesnės temperatūros ir dėl suintensyvėjusių meteorologinių reiškinių, žemė iškenčia daug, tačiau klimato kaitos sukelti padariniai pragaištingi – žūsta žmonės, potvyniai, miškų gaisrai, žmonių mirtys sukelia globalias problemas pasaulyje, neišsivysčiusioms šalims darosi sunku apsirūpinti maistu.
Europarlamentaras minėjo, jog kitąmet sukanka 20 metų kai Lietuva yra ES narė, džiaugėsi per šiuos metus Lietuva padarė akivaizdžią ekonominę pažangą, išaugo ekonominė nauda. Taip pat aptarė tiek Lietuvos, tiek kitų šalių įsipareigojimus ES, ekonominius rodiklius, tokius, kaip BVP, nedarbo lygis, darbo užmokesčio pokyčiai, infliacija.
Lietuvos buvimas ES nare – ekonominę naudą puikiai iliustruoja Procentinis pokytis tarp 1990 m. ir 2020 m. vidutinio metinio darbo užmokesčio, kuris Lietuvoje siekia 276,3 procento. (pvz. Italijoje per šį laikotarpį fiksuotas 2,9 procento kritimas).
Akivaizdu, kad kokia ekonomiškai išsivysčiusi šalis bebūtų, yra gyventojų dalis, kuriai gresia skurdas bei socialinė atskirtis. Įvairiomis ekonominėmis bei socialinės aplinkos priemonėmis stengiamasi šiuos rodiklius sumažinti, tačiau 2022 metais fiksuotas ES vidurkis vis tiek išlieka apie 21,6o procento. ES šalių vidutinis nedarbo lygis siekia 5,9 procento , Lietuvos – 6,4 procento.
Įdomu tai, kad apklausus Lietuvos piliečius, jie turi geresnius lūkesčius nei kitų šalių-narių gyventojai, dėl savo ateities, ir mano, jog apskritai viskas ES eina teisinga linkme.
Susitikime buvo paliesta tema ir apie mažėjančią, bet vis dar tebevykstančią prekybą su Rusijos federacija bei Baltarusija, rinkų praradimus, kviečių importo priklausomybę nuo Ukrainos ir Rusijos, ES paramą pasaulio maisto sektoriui, ES gynybos pramonę. Prisimintas ir paskutinis Ursulos von der Leyen metinis pranešimas, kurio pagrindinė žinutė verslui: „Prasideda naujas Europos žaliojo kurso etapas, bet vienas aspektas niekada nesikeis. Per visą šią pertvarką toliau remsime Europos pramonę. Pradėjome priemonių rinkiniu – nuo Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto iki Svarbiausiųjų žaliavų akto“.
Taip pat buvo diskutuojama ir apie skurdo mažinimo priemones, iššūkius ES ekonomikai dėl karo sukeltų padarinių, paramą Ukrainai, jos narystės ES galimybes.
Karas Ukrainoje šiuo metu didžiausias ES institucijų iššūkis, finansinė parama šiai kariaujančiai šaliai didžiulė, ir siekia 77,1 mlrd. Eurų. Lietuva bei jos žmonės išlieka vieni didžiausių (skaičiuojant nuo BVP) Ukrainos rėmėjų. „Turime nepavargti ir kartu pasiekti Ukrainos pergalės“, – tokia mintimi bei viltimi susitikimo dalyviai užbaigė diskusiją.
KPPAR Jonavos filialo vardu dėkojame visiems šio renginio dalyviams – įmonių bei organizacijų vadovams, europarlamentarui Petrui Auštrevičiui, Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus bibliotekos kolektyvui, priėmusiam Vadovo dienos dalyvius į savo išpuoselėtas erdves.
