Europos Komisija paskelbė Gamtos kreditų gaires, kad paskatintų privačias investicijas į veiksmus gamtai apsaugoti bei išsaugoti ir būtų atlyginta besiimantiems šių veiksmų bei į juos investuojantiems.
Gamtos kreditai – tai įmonės, finansų įstaigos, viešojo subjekto ar piliečio investicija į gamtai palankius veiksmus, kurie ir jiems patiems gali būti naudingi dėl švaresnių ekosistemų, rizikos mažinimo, geresnės reputacijos ir didesnio socialinio jų projektų priimtinumo. Šiuos gamtai palankius veiksmus gali įvertinti ir sertifikuoti nepriklausoma organizacija, taip suteikdama patikimumo investuotojams, kurie remia šiuos veiksmus pasitelkdami gamtos kreditus. Gamtos kreditais gali būti remiami įvairių formų veiksmai; tarp pavyzdžių ES – šlapynių atkūrimas, miškų plotų išplėtimas.
Kadangi trys ketvirtadaliai euro zonos įmonių priklauso nuo gamtos, gamtos kreditai tampa novatoriška priemone, keičiančia gamtos vertinimą, ir turtu, pritraukiančiu investuotojus. Gamtos kreditai – tai ir verslo, ir gamtos atkūrimo galimybė vienu metu: dėl jų padidės biologinė įvairovė ir bus išsaugotos buveinės, o kartu jie atneš pajamų dirbantiems gamtos apsaugos srityje ir investuotojams.
Jie suteikia naujų pajamų galimybių ūkininkams, miškininkams, žvejams, žemės savininkams ir vietos bendruomenėms, kartu padėdami jiems atkurti ekosistemas ir didinti savo verslo atsparumą. Potencialių pirkėjų ir investuotojų spektras taip pat platus – nuo privačių įmonių ir finansų įstaigų iki smulkiųjų investuotojų ir viešųjų subjektų.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen teigė: „Turime įtraukti gamtą į turto balansą. Būtent tokia gamtos kreditų paskirtis. Tinkamai juos sukūrus, jie bus veiksminga, rinkos poreikius atitinkanti priemonė, skatinanti privatųjį sektorių investuoti ir diegti inovacijas. Investicijomis ir inovacijomis generuojame pajamas tiems, kurie dirba siekdami apsaugoti gamtą, tarp jų – mūsų ūkininkai, žemės savininkai, miškininkai.“
Už aplinką, hidrologinį atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką atsakinga Europos Komisijos narė Jessika Roswall sakė: „Šiomis gairėmis žengiame drąsų žingsnį, kad pripažintume gamtą strateginiu Europos ateities turtu. Gamtos kreditai gali pritraukti būtinas privačias investicijas, kartu atlyginant tiems, kurie yra mūsų žemės ir jūrų puoselėtojai – ūkininkams, miškininkams, vietos bendruomenėms. Turime aiškų tikslą – dirbti darnoje su gamta ir paversti tai galimybe sukurti atsparią ir konkurencingą ekonomiką.“
Todėl gamtos kreditais bus sprendžiama gamtos būklės blogėjimo ir klimato kaitos problema, kartu remiant platesnius ES konkurencingumo ir atsparumo tikslus, kaip nurodyta ES konkurencingumo kelrodyje ir švarios pramonės kurse. Jau šiandien dėl su klimatu susijusios rizikos didėja draudimo išlaidos, nukenčia tiekimo grandinės ir ūkiai, o jei įmonės neprisitaikys ir nerems gamtos išsaugojimo, ateinantį dešimtmetį gali netekti iki 7 proc. savo metinio pelno.
Šiandien priimtose kartu su suinteresuotaisiais subjektais parengtose gairėse nustatytas principas „iš apačios į viršų“, kuris padės panaikinti dabartinį ekologinių investicijų trūkumą. Gamtos kreditai papildys esamą viešąjį biologinės įvairovės finansavimą kaip papildomas ir savanoriškas gamtai palankių veiksmų finansavimo šaltinis.
Gairėmis siekiama sukurti aiškius šių gamtai palankių veiksmų standartus ir patikimą sertifikavimą, kad gamtos kreditai būtų veiksmingi ir patikimi, kartu išvengiant administracinės naštos prisijungiant prie tokios sistemos. Taip pat bus remiamasi jau galiojančiais standartais. Kartu su patikimu valdymu tai yra labai svarbu, kad būtų išvengta ekomanipuliavimo.
ES įsipareigojo iki 2026–2027 m. 10 proc. savo biudžeto skirti biologinei įvairovei ir padvigubinti savo išorės išlaidas biologinei įvairovei iki 7 mlrd. EUR. Skaičiuojama, kad investicijoms į biologinę įvairovę kasmet reikės 65 mlrd. EUR, todėl norint pasiekti plataus masto ir greitų rezultatų, bus labai svarbu derinti viešąjį ir privatųjį finansavimą.
Europos Komisija ragina visas suinteresuotąsias šalis – įmones, mokslininkus, vyriausybes ir pilietinę visuomenę – dalyvauti rengiant šią iniciatyvą ir iki 2025 m. rugsėjo 30 d. kviečia teikti atsiliepimus. Siekdama užtikrinti koordinuotą ir įtraukų patikimos gamtos kreditų rinkos plėtojimą, Komisija įsteigs naują ekspertų grupę, kad būtų skatinamas principas „iš apačios į viršų“, grindžiamas glaudžiu atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu. Šiandien skelbiamas nuolatinis kvietimas pareikšti susidomėjimą prisijungti prie šios ekspertų grupės. Paraiškos pirmajam atrankos etapui gali būti pateiktos iki 2025 m. rugsėjo 10 d.
Šiuo metu ES išbando gamtos kreditų iniciatyvas Prancūzijoje, Estijoje bei Peru ir bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Biologinės įvairovės kreditų aljansu, Pasaulio ekonomikos forumu ir Tarptautine patariamąja grupe biologinės įvairovės kreditų klausimais. Gamtos kreditai taip pat gali padėti valstybėms narėms siekti nacionalinių tikslų pagal ES gamtos atkūrimo reglamentą ir prisidėti prie pasaulinių Kunmingo ir Monrealio biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo.
Gamta yra mūsų pragyvenimo, sveikatos bei gerovės šaltinis ir konkurencingos bei atsparios ekonomikos pagrindas. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, daugiau kaip pusė pasaulio BVP ir du trečdaliai ES pridėtinės ekonominės vertės priklauso nuo gamtos ir jos ekosisteminių paslaugų. Gamtos kreditų tikslai taip pat atitinka žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją, Hidrologinio atsparumo strategiją ir Europos vandenynų paktą.
Daugiau informacijos
Klausimai ir atsakymai apie gamtos kreditus
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija
