Europos Komisija priėmė pasiūlymų rinkinį, kuriuo ES klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politika pertvarkoma taip, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. Šių dujų kiekį sumažinti per ateinantį dešimtmetį labai svarbu tam, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje savo poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu ir Europos žaliasis kursas virstų realybe.
Europos Komisijos pristatomi pasiūlymai – teisėkūros priemonės, kuriomis siekiama Europos klimato teisės akte sutartų tikslų ir iš esmės transformuojama mūsų ekonomika ir visuomenė siekiant socialiai teisingos, žalios ir klestinčios ateities.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Iškastiniu kuru grindžiama ekonomika pasiekė galimybių ribą. Norime ateinančioms kartoms palikti sveiką planetą, gerų darbo vietų ir augančią ekonomiką, kuri neniokotų mūsų gamtos. Europos žaliasis kursas – mūsų ekonomikos augimo strategija, padėsianti jai ilgainiui išsivaduoti iš priklausomybės nuo iškastinio kuro. Europa – pirmasis žemynas, deklaravęs siekį neutralizuoti savo poveikį klimatui iki 2050 m. O dabar pirmi pateikiame konkrečių veiksmų planą. Europa kalbas apie klimato politiką verčia darbais – per inovacijas, investicijas ir socialines kompensacijas.“
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Miškai – labai svarbi daugelio problemų, mums kylančių kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, sprendimo dalis. Jie taip pat yra labai svarbūs siekiant ES 2030 m. klimato srities tikslų. Deja, šiuo metu miškų išsaugojimo būklė ES nėra gera. Turime aktyviau taikyti biologinei įvairovei palankią praktiką ir užtikrinti gerą miškų ekosistemų būklę ir atsparumą. Miškų strategija iš tiesų pakeis tai, kaip saugosime, tvarkysime ir auginsime savo miškus – savo planetos, žmonių ir ekonomikos labui.“
Išsamus tarpusavyje susietų pasiūlymų rinkinys
Šiandienos pasiūlymais bus sudarytos sąlygos per ateinantį dešimtmetį sparčiau mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Juose derinami šie elementai: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas naujiems sektoriams ir sugriežtinimas; didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas; energijos vartojimo efektyvumo didinimas; spartesnė mažataršių transporto rūšių ir joms reikalingos infrastruktūros bei degalų pasiūlos plėtra; mokesčių politikos suderinimas su Europos žaliojo kurso tikslais; anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemonės; priemonės natūraliems anglies absorbentams išsaugoti ir stiprinti.
Visi šie pasiūlymai susiję tarpusavyje ir vienas kitą papildo. Mums šis subalansuotas priemonių rinkinys ir jo generuojamos pajamos reikalingi tam, kad Europoje įvyktų permainos, dėl kurių ji taptų visiems teisinga, žalia ir konkurencinga, atsakomybę tolygiai dalytųsi įvairūs sektoriai ir valstybės narės ir papildoma parama būtų teikiama, kur jos reikia.
Socialiai teisinga pertvarka
Nors ilgainiui ES klimato politikos nauda aiškiai nusvers šios pertvarkos kainą, iš pradžių papildomą naštą dėl klimato politikos gali pajusti pažeidžiami namų ūkiai, labai mažos įmonės ir transporto naudotojai. Todėl šiandien pristatomą rinkinį sudarančios politikos priemonės parengtos taip, kad kovos su klimato kaita ir prisitaikymo prie jos išlaidos būtų sąžiningai paskirstomos.
Be to, anglies dioksido apmokestinimo priemonės generuos pajamų, kurias galima investuoti į inovacijas, ekonomikos augimą ir švarias technologijas. Siūlomas naujas socialinis klimato fondas, kurio lėšomis valstybės narės galės padėti piliečiams finansuoti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, naujas šildymo ir vėsinimo sistemas ir švaresnį susisiekimą. Socialinis klimato fondas bus finansuojamas iš ES biudžeto, skiriant sumą, lygią 25 proc. numatomų pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos kelių transporto degalų ir pastatų kuro sektoriuje. Iš jo 2025–2032 m. valstybėms narėms bus skirtas 72,2 mlrd. EUR finansavimas, tam tikslingai bus keičiama daugiametė finansinė programa. Siūloma, kad atitinkamą finansavimą teiktų ir valstybės narės, taip fondas pritrauktų 144,4 mlrd. EUR, kurie būtų skirti socialiai teisingai pertvarkai.
Kodėl reikia veikti dabar, kad būtų apsaugoti žmonės ir mūsų planeta, akivaizdu: švaresnis oras, vėsesni ir žalesni miestai, sveikesni piliečiai, mažesnis energijos vartojimas ir mažesnės sąskaitos, Europoje kuriamos darbo vietos, technologijos ir pramonės galimybės, daugiau erdvės gamtai ir sveikesnė planeta ateities kartoms. Pagrindinis Europos žaliosios pertvarkos uždavinys – užtikrinti, kad jos teikiama nauda ir galimybėmis galėtų naudotis visi, kuo greičiau ir kuo teisingiau. Naudodamiesi įvairiomis ES lygmens politikos priemonėmis galime užtikrinti, kad permainos būtų pakankamai sparčios ir kartu nebūtų pernelyg destruktyvios.
Pagrindiniai faktai
2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos pristatyto Europos žaliojo kurso tikslas – pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Šį mėnesį įsigaliosiančiame Europos klimato teisės akte įtvirtintas ES įsipareigojimas neutralizuoti poveikį klimatui ir tarpinis tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. ES apie savo įsipareigojimą iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. 2020 m. gruodžio mėn. pranešė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalims, pristatydama tai kaip ES indėlį į Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimą.
Taikant dabartinius ES klimato ir energetikos teisės aktus, ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 m. jau sumažėjo 24 proc., per tą patį laikotarpį ES ekonomika augo apie 60 proc., taigi augimas buvo atsietas nuo anglies dioksido išmetimo. Ši išbandyta ir patikrinta teisės aktų sistema yra siūlomo priemonių rinkinio pagrindas.
EK, prieš pateikdama šiuos pasiūlymus, detaliai įvertino jų poveikį, siekdama pasverti žaliosios pertvarkos teikiamas galimybes ir kainą. Išsamiu poveikio vertinimu buvo paremtas ir 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos pasiūlymas iki 2030 m. ES grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. Jis parodė, kad šis tikslas yra pasiekiamas ir naudingas. Šiandien pristatomi teisės aktų pasiūlymai paremti detaliais poveikio vertinimais, kuriuose atsižvelgiama į rinkinio priemonių tarpusavio sąsajas.
Žalioji pertvarka bus remiama iš ES ilgalaikio biudžeto, numatyto ateinantiems septyneriems metams. Klimato srities veiksmams remti bus skiriama 30 proc. programų, finansuojamų pagal 2 trln. EUR vertės 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir programą „NextGenerationEU“, lėšų. Klimato srities veiksmams taip pat bus skirta 37 proc. iš 723,8 mlrd. EUR (einamosiomis kainomis) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės biudžeto, iš kurio bus finansuojamos valstybių narių nacionalinės ekonomikos gaivinimo programos pagal „Next Generation EU“.
Daugiau informacijos:
Komunikatas „Pasirengimas įgyvendinti ES 2030 m. klimato srities 55 proc. tikslą“
Europos žaliojo kurso įgyvendinimo svetainė (nurodyti ir teisėkūros pasiūlymai)
Europos žaliojo kurso įgyvendinimo brošiūra
Audiovizualinė medžiaga apie pasiūlymus
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Klausimai ir atsakymai
Energetikos sistemos pritaikymas siekiant klimato srities tikslų. Klausimai ir atsakymai
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas. Klausimai ir atsakymai
Energijos mokesčių direktyvos peržiūra. Klausimai ir atsakymai
Darniojo transporto infrastruktūra ir degalai. Klausimai ir atsakymai
Informacijos apie priemonių rinkinio struktūrą suvestinė
Informacijos apie socialiai teisingą pertvarką suvestinė
Informacijos apie gamtą ir miškus suvestinė
Informacijos apie transportą suvestinė
Informacijos apie energetiką suvestinė
Informacijos apie pastatų sektorių suvestinė
Informacijos apie pramonę suvestinė
Informacijos apie vandenilį suvestinė
Informacijos apie pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą suvestinė
Informacijos apie energijos apmokestinimo žalinimą suvestinė
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija