Europos Komisija remia ES rytinius regionus, besiribojančius su Rusija, Baltarusija ir Ukraina

Europos Komisija priėmė išsamią strategiją, kuria siekiama padidinti paramą ES rytiniams regionams, besiribojantiems su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Šių regionų gerovės ir atsparumo didinimas yra ne tik ES solidarumo po Rusijos invazijos į Ukrainą išraiška, bet ir strateginė investicija į Europos saugumą, konkurencingumą ir stabilumą ateityje.

Hibridinis karas, instrumentalizuota migracija, ekonomikos ir prekybos sutrikdymas ir demografinis nuosmukis ypač paveikė tam tikrus devynių valstybių narių – Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos – regionus.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ES išplėtė politinę, techninę ir finansinę paramą savo rytiniams regionams, siekdama pagerinti infrastruktūrą, padidinti ekonominį atsparumą, plėtoti gynybos pajėgumus, spręsti energetikos ir junglumo problemas ir remti užimtumo galimybes. Be to, ES ir Ukrainos solidarumo koridoriais buvo palaikoma prekyba. Tačiau dėl tebesitęsiančio karo ekonominės ir saugumo sąlygos šiuose regionuose toliau blogėja, todėl reikalinga tolesnė ES parama.

Už sanglaudą ir reformas atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Raffaele Fitto sakė: „Rytiniai pasienio regionai yra ne tik nacionalinės, bet ir Europos Sąjungos sienos. Šis komunikatas parengtas drauge su regionais ir jų bendruomenėmis, siekiant užtikrinti, kad šie regionai išliktų gyvybingi, augantys ir konkurencingi, kad juose būtų gera gyventi ir dirbti. Rytinių pasienio regionų stiprinimas yra strateginė investicija į Europos saugumą, stabilumą, sanglaudą ir konkurencingumą.“

Šiandienos komunikatu patvirtinamas Europos Komisijos įsipareigojimas toliau remti rytinius regionus, besiribojančius su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Jame pateikiami veiksmai, kuriais siekiama padėti šiems regionams spręsti konkrečius beprecedenčius iššūkius penkiose prioritetinėse srityse:

Saugumas ir atsparumas

• Rytinio flango sargybos, Europos gynybinės dronų iniciatyvos, Europos oro skydo ir Europos kosmoso skydo plėtojimas.
• Specialistų tinklo sukūrimas, siekiant pagerinti parengtį ir skatinti tarpvalstybinį atsparumo grupių bendradarbiavimą.

Ekonomikos augimas ir regionų gerovė

• Palankesnių sąlygų gauti finansavimą sudarymas, be kita ko, naudojantis priemone „EastInvest“, siekiant padėti susijusioms šalims gauti paskolas ir konsultacinę paramą, suburiant Europos investicijų banko grupę, kitas tarptautines finansų įstaigas ir kelis nacionalinius bei regioninius skatinamojo finansavimo bankus.
• Bendradarbiavimas su Pasaulio banku pagal besivystantiems regionams skirtą iniciatyvą, siekiant paskatinti ekonomikos vystymąsi labiausiai paveiktose vietovėse.

Vietos pranašumų panaudojimas

• Pirmenybės teikimas Baltijos valstybių elektros energijos integravimui į Europos tinklus ir tarpvalstybinės vandenilio infrastruktūros, pavyzdžiui, Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorių, plėtojimas.
• Parama žiedinės pramonės iniciatyvoms, įskaitant pramonės simbiozės slėnius ir regioninius bioekonomikos centrus.

Junglumas

• Skaitmeninio junglumo skatinimas ir transporto tinklų, įskaitant dvejopo naudojimo kelius, geležinkelius ir uostų infrastruktūrą, taip pat tarpvalstybines jungtis su Ukraina ir Moldova, modernizavimas.

Žmonės

• Gyventojų skaičiaus mažėjimo ir darbo jėgos trūkumo problemos sprendimas taikant perėjimo iš švietimo sistemos prie įsidarbinimo metodus ir bendruomenių stiprinimas įgyvendinant žiniasklaidos atsparumo programą ir kovojant su dezinformacija.

Tolesni veiksmai

Siekdama užtikrinti pažangą, Europos Komisija inicijuos metinį aukšto lygio politinį dialogą, kuris sudarys palankesnes sąlygas diskusijoms dėl ES veiksmų ir jų poveikio su Rusija, Baltarusija ir Ukraina besiribojančių ES rytinių regionų atsparumui ir vystymuisi. Pirmasis toks renginys įvyks 2026 m. vasario 26 d., kai finansų įstaigos pasirašys deklaraciją, kuria pradedama įgyvendinti priemonė „EastInvest“.

Pagrindiniai faktai

Prasidėjus Rusijos agresijos karui, sulėtėjo su Rusija, Baltarusija ir Ukraina besiribojančių valstybių narių ekonomikos augimas, jose sumažėjo investicijų, gyventojų, ėmė trūkti darbo jėgos, padidėjo saugumo išlaidos.

2025 m. sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūra buvo pirmas žingsnis pripažįstant ir sprendžiant šių regionų poreikius ir iššūkius, suteikiant jiems papildomų išteklių.

Pasiūlymuose dėl kito ES biudžeto (2028–2034 m.) numatyti ištekliai konkrečiai rytiniams pasienio regionams pagal nacionalinius ir regioninius partnerystės planus.

Daugiau informacijos

Komunikatas dėl ES rytinių regionų, besiribojančių su Rusija, Baltarusija ir Ukraina

informacijos suvestinė

Pranešimas spaudai (anglų k.)

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija