Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai užbaigti teisinės pagalbos sistemos reformą užtikrinant teisinės pagalbos teikėjams tinkamas sąlygas dalyvauti procese ir dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintas teisėjų, visų pirma Aukščiausiojo Teismo, skyrimo tvarkos skaidrumas.
Tai pažymėta Europos Komisijos paskelbtoje šeštojoje metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, kurioje įvertintas teisinės valstybės principo taikymas ES valstybėse narėse, taip pat ir Lietuvoje.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Naujausia teisinės valstybės principo taikymo ataskaita atskleidžia, kad Lietuva padarė pažangą įgyvendinant teisinės pagalbos sistemos reformą, gerinant teisėjų skyrimo tvarkos skaidrumą ir užtikrinant deramus žmogiškuosius ir finansinius išteklius teisingumo sistemos darbuotojams. Atsižvelgdama į padarytą pažangą Europos Komisija rekomenduoja užbaigti teisinės pagalbos sistemos reformą ir dar labiau pagerinti teisėjų skyrimo tvarkos skaidrumą.“
2025 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 60 proc. visuomenės ir 58 proc. įmonių mano, kad teismai ir teisėjai yra pakankamai nepriklausomi arba visiškai nepriklausomi. Visuomenės vertinimas aukštesnis, palyginti su 2024 m. (56 proc.) ir su 2021 m. (55 proc.). Įmonių suvokiamas teismų nepriklausomumas suprastėjo, palyginti su 2024 m. (62 proc.) ir su 2021 m. (60 proc.).
Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos teisingumo sistema yra labai skaitmenizuota ir vis dar tobulinamos teismų informacinės sistemos, taip papildomai prisidedant prie našaus sistemos veikimo, be kita ko, nagrinėjant komercines bylas.
Dedamos pastangos profesiniam sąžiningumui teisingumo sistemoje sustiprinti. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) rengia mokymus apylinkių ir apygardų teismams, siekdama puoselėti antikorupcinę aplinką teismuose. Nacionalinė teismų administracija tęsė darbą, susijusį su teisingumo sektoriaus rizikos žemėlapiu, ir rizikai vertinti parengė rizikos skalę bei poveikio vertes. Visų instancijų teisėjų paskyrimai vyksta tinkamu laiku ir imtasi papildomų veiksmų proceso skaidrumui padidinti.
Advokatai ir toliau reiškia susirūpinimą dėl advokato ir kliento santykių konfidencialumo užtikrinimo. Advokatams susirūpinimą kelia tokia praktika kaip baudžiamojo proceso metu konfiskuojamų advokatų įrenginių skaitmeninis kopijavimas, sulaikymo įstaigose daromi bendravimo su klientais vaizdo įrašai bei, kaip teigiama, kratos orderiuose taikomos plačios formuluotės, sudarančios galimybes konfiskuoti dokumentus ir medžiagą, kuriems gali būti taikoma profesinė paslaptis, o taip pat informacijos nutekėjimas. Advokatai mano, kad tokia praktika gali prilygti profesinės paslapties pažeidimams. Pagal Europos standartus turėtų būti imamasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas advokato ir kliento santykių konfidencialumas.
Nors toliau dedamos pastangos skirti deramus žmogiškuosius ir finansinius išteklius teisingumo sistemai, vis dar yra sunkumų, visų pirma įdarbinant teismo darbuotojus. Teismų žemėlapio reforma yra baigta ir tikimasi, kad ji padės subalansuoti teismų darbo krūvį.
Buvo imtasi priemonių teisinės pagalbos sistemos reformai užbaigti, pavyzdžiui, įgyvendintas bandomasis projektas, kuriuo siekiama užtikrinti tolygų darbo krūvio paskirstymą teisinės pagalbos teikėjams. Tačiau nors Vyriausybės programoje numatyta padidinti teisinės pagalbos teikėjų atlyginimą, kol kas jokių papildomų priemonių šiuo klausimu nepriimta, o atlygis už teisinę pagalbą gynybos advokatams baudžiamosiose bylose yra mažiausias Europos Sąjungoje.
Ekspertų, piliečių ir įmonių vadovų suvokiamos viešojo sektoriaus korupcijos lygis tebėra gana žemas. 2024 m. pagal organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą Lietuva iš 100 balų surinko 63 balus ir Europos Sąjungoje užėmė 12-ą vietą, o pasaulyje – 32-ą vietą. Šis suvokimas pastaruosius penkerius metus išliko gana stabilus.
Ataskaitoje pažymima, kad vykdomos įvairios iniciatyvos, kuriomis siekiama užkirsti kelią korupcijai ir skatinti sąžiningumą viešajame ir privačiajame sektoriuose. Valdžios institucijos toliau stebi didelės korupcijos rizikos sritis, įskaitant viešuosius pirkimus, ir imasi joms pritaikytų iniciatyvų.
Pirmieji Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo plano metai įvertinti teigiamai – padaryta pažanga įgyvendinant 74 proc. priemonių, daug iniciatyvų įgyvendintos anksčiau laiko. Pradėtas įgyvendinti planas, kuriuo siekiama šalinti trūkumus kovojant su kyšininkavimu užsienyje.
Toliau veiksmingai vykdomas korupcijos nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas už juos, nors išteisinamųjų nuosprendžių dėl visų kaltinimų korupcija lygis išlieka gerokai didesnis nei dėl kitų nusikalstamų veikų. 2024 m. sausio–birželio mėn. išteisinta 21 proc. su korupcija susijusiais nusikaltimais kaltinamų asmenų (2023 m. – 18,8 proc.), nors vidutiniškai baudžiamosiose bylose yra išteisinama apie 1,5 proc. asmenų.
Ataskaitoje taip pat aptariami žiniasklaidos pliuralizmo ir laisvės bei kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema.
Daugiau informacijos
2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Lietuvos skyrius
2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija
