Šiandien Europos Komisija pristatė 2026 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinį. Tvyrant geopolitiniam netikrumui pateikiamame dokumentų rinkinyje išdėstytos politikos gairės valstybėms narėms, ypatingą dėmesį skiriant ES konkurencingumo, strateginio savarankiškumo, ekonominio ir socialinio atsparumo bei sanglaudos stiprinimui, kartu išlaikant fiskalinį tvarumą.
2026 m. Europos semestro ciklas suteikia tvirtą analitinį pagrindą nustatyti būsimus politikos ir investicijų poreikius įvairiose srityse, įskaitant tas, kuriomis siekiama mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus.
2026 m. Lietuvai skirtoje ataskaitoje analizuojami ekonominiai ir socialiniai pokyčiai ir vertinama, kokiu mastu Lietuva įgyvendino 2025 m. ES Tarybos priimtas Lietuvai skirtas rekomendacijas.
Svarbiausios žinutės Lietuvai:
- Lietuva, laikydamasi ES Tarybos rekomendacijos, padidino savo išlaidas gynybai. Siekdama finansuoti saugumo poreikius ir kartu užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų finansavimą nekeliant pavojaus fiskaliniam tvarumui, Lietuva galėtų padidinti viešąsias pajamas ir pasinaudoti reformomis, įgyvendinamomis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšomis. Tai galėtų apimti nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčių reformas, specialių mokesčių režimų racionalizavimą, kovą su šešėline ekonomika ir laipsnišką subsidijų iškastiniam kurui panaikinimą.
- Lietuvos rizikos kapitalo ekosistema auga sparčiausiai regione, tačiau nepakankamos verslo inovacijos stabdo augimą, o MVĮ sunku gauti finansavimą. Konkurencingumą galėtų padidinti investicijoms skirtų santaupų (įskaitant papildomą kaupimą pensijai) didinimas, finansų rinkų vystymas, mokslo ir verslo ryšių stiprinimas ir savivaldybių bendradarbiavimo gerinimas.
- Lietuva padarė pastebimą pažangą diegdama atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tačiau ir toliau išlieka priklausoma nuo elektros energijos importo. Sumažinti pragyvenimo išlaidas ir dar labiau sustiprinti energetinį saugumą galėtų tinklo atnaujinimas, pastatų renovacija, elektrifikavimas ir investicijos į viešąjį transportą.
- Nors Lietuva investuoja į sveikatos infrastruktūrą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, sveikatos priežiūros rezultatai nesiekia ES vidurkio, prevencijos priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra didelis, o kaimo vietovėse trūksta sveikatos priežiūros paslaugų. Padidinus galimybes naudotis sveikatos priežiūros bei ilgalaikės priežiūros paslaugomis ir galimybes gauti gydytojų bei slaugytojų paslaugas, būtų galima pailginti gyvenimo trukmę.
- Įgyvendindama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Lietuva imasi veiksmų modernizuoti bendrojo ugdymo sistemą, tačiau atotrūkis švietimo srityje neišnyko, o miesto ir kaimo mokyklų moksleivių pasiekimai taip pat ir toliau yra skirtingi. Siekiant įgūdžius suderinti su darbo rinkos poreikiais ir padidinti užimtumą, reikia didinti mokytojo profesijos patrauklumą, taip pat skatinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos programas ir profesinio mokymo reformas.
- Didėja skurdas ir nelygybė, ypač atokiuose regionuose. Sumažinti skirtumus ir socialinės atskirties riziką galėtų tinkamesnė socialinės apsaugos politika, įskaitant socialinio būsto programas, bei didesnė jos aprėptis, taip pat geresnė socialinių paslaugų stebėsena.
- Dabartinė geopolitinė padėtis ir Rusijos kaimynystė dar labiau aštrina šiuos ekonominius ir socialinius iššūkius, kelia saugumo riziką Lietuvai ir kitoms šalims prie ES rytinės sienos.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė:
„Galime pasidžiaugti, kad 2026 m. ataskaitoje įvertintas spartus Lietuvos rizikos kapitalo ekosistemos augimas ir solidi pažanga plėtojant atsinaujinančią energetiką. Akivaizdi ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) investicijų ir reformų nauda. Nepaisant sudėtingos situacijos visame pasaulyje, Lietuvos ekonominė situacija atrodo gana tvirtai – prognozuojama, kad Lietuvos BVP 2026 m. augs 3 proc., o 2027 m. augs 2,1 proc.
Vis dėlto, norint toliau didinti Lietuvos konkurencingumą, būtina stiprinti saugumą, skatinti inovacijas ir investuoti į žaliąją pertvarką. Kartu svarbu užtikrinti tvarią viešųjų finansų būklę, garantuojančią kokybišką sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos finansavimą.“
Pagrindiniai faktai
Europos semestras yra kasmetinis procesas, kuriuo koordinuojama ES ekonominė ir socialinė politika. Semestro metu ES valstybės narės derina savo biudžeto ir ekonominę politiką su tikslais ir taisyklėmis, dėl kurių susitarta ES lygmeniu. Europos semestru, kuriuo užtikrinamas tvirtesnis ekonominis ir socialinis koordinavimas, siekiama užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, makroekonominį stabilumą ir patikimus viešuosius finansus visoje ES.
Daugiau informacijos
Lietuva. Šaliai skirtos rekomendacijos
Lietuva. Šaliai skirta ataskaita
2026 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinys
Pranešimas spaudai. 2026 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinys
Klausimai ir atsakymai. 2026 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinys
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija
