EK gairės, kaip atšaukti viruso plitimo valdymo priemones

Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku, pateikė Europos veiksmų planą, kuriuo siekiama palaipsniui atšaukti viruso valdymo priemones, kurių imtasi dėl koronaviruso protrūkio. Planas parengtas atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir mokslo ekspertų grupės, teikiančios Europos Komisijai konsultacijas koronaviruso klausimais, ekspertines žinias.

Nors Europos veiksmų plane atsižvelgiama į kiekvienos šalies ypatumus, jame nustatomi šie pagrindiniai principai:

• Tinkamas laikas. Priimant sprendimą pradėti švelninti izoliaciją turėtų būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

o    epidemiologinius kriterijus, rodančius, kad ilguoju laikotarpiu ligos plitimas labai sumažėjo ir stabilizavosi;

o sveikatos priežiūros sistemos pajėgumų pakankamumą, pavyzdžiui, reikia įvertinti intensyviosios terapijos skyrių užimtumo lygį ir sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių bei medicinos priemonių atsargas;

o stebėsenos pajėgumų pakankamumą, įskaitant didelio masto testavimo pajėgumus, kad būtų greitai nustatyti ir izoliuoti užsikrėtę asmenys, taip pat stebėjimo ir sekimo pajėgumus.

• Europos masto strategija. Nors viruso plitimo valdymo priemonių atšaukimo laikas ir tvarka valstybėse narėse yra nevienodi, mums reikia bendros sistemos, kuri remtųsi šiais elementais:

o būtų grindžiama mokslinėmis išvadomis ir ją taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama visuomenės sveikatai, kartu pripažįstant, kad atšaukiant ribojamąsias priemones reikia užtikrinti naudos visuomenės sveikatai ir socialinio bei ekonominio poveikio pusiausvyrą;

o apimtų valstybių narių tarpusavyje koordinuojamus veiksmus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio;

o būtų grindžiama pagarba ir solidarumu. Tai ypač svarbu tiek sveikatos, tiek socialiniams ir ekonominiams aspektams. Kiekviena valstybė narė turėtų laiku pranešti kitoms valstybėms narėms ir Eurpos Komisijai apie numatomą priemonių atšaukimą ir atsižvelgti į jų nuomonę.

• Siekiant palaipsniui atšaukti izoliaciją, reikia imtis papildomų priemonių, be kita ko:

o rinkti suderintus duomenis ir sukurti patikimą pranešimo ir sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo sistemą, be kita ko, taikant skaitmenines priemones, kuriomis būtų visapusiškai paisoma duomenų privatumo;

o didinti testavimo pajėgumus ir suderinti testavimo metodikas. Europos Komisija, konsultuodamasi su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, šiandien priėmė gaires dėl įvairių koronaviruso diagnostikos testų ir jų veiksmingumo;

o stiprinti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pajėgumą ir atsparumą, visų pirma sprendžiant užsikrėtusių asmenų skaičiaus didėjimo problemą, kuri, kaip prognozuojama, kils atšaukus ribojamąsias priemones;

o toliau gerinti aprūpinimą medicininėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

o kurti saugius ir veiksmingus gydymo metodus ir vaistus, taip pat vakciną, kuri sustabdytų koronavirusą, ir paspartinti jos pateikimo rinkai procedūrą. 

Europos Komisijos veiksmų plane išdėstytos konkrečios rekomendacijos, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti planuodamos atšaukti viruso plitimo valdymo priemones:

• Veiksmų turėtų būti imamasi palaipsniui. Priemonės turėtų būti atšaukiamos etapais, tarp skirtingų etapų paliekant pakankamai laiko poveikiui įvertinti.

• Vietoj visuotinių priemonių palaipsniui turėtų būti imamasi tikslinių priemonių. Pavyzdžiui, ilgesnį laiką saugoti pažeidžiamiausias grupes; sudaryti palankesnes sąlygas palaipsniui atnaujinti būtiniausią ekonominę veiklą; intensyvinti reguliarų transporto mazgų, parduotuvių ir darbo vietų valymą ir dezinfekavimą; visuotinę nepaprastąją padėtį pakeisti tiksliniais vyriausybių intervenciniais veiksmais, kuriais siekiama užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę.

• Vidaus sienų kontrolė turėtų būti atšaukta koordinuotai. Pasienio regionų epidemiologinei padėčiai pasiekus ganėtinai panašų lygį, turėtų būti atšaukti kelionių apribojimai ir sienų kontrolė. Antruoju etapu, įvertinus viruso plitimo mastą už ES ribų, turėtų būti atvertos išorės sienos.

• Ekonominė veikla turėtų būti atnaujinama palaipsniui. Galima įgyvendinti keletą modelių, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į darbo vietų tinkamumą nuotoliniam darbui, ekonominę svarbą, darbuotojų kaitą ir pan. Visi gyventojai neturėtų grįžti į darbo vietas tuo pačiu metu.

• Žmonių susibūrimų draudimas turėtų būti atšaukiamas pamažu, atsižvelgiant į ypatumus, kuriais pasižymi skirtingų kategorijų veikla, pavyzdžiui:

1. mokyklų ir universitetų veikla;
2. komercinė veikla (mažmeninė prekyba), numatant galimybę taikyti diferencijuotas priemones;
3. socialinė veikla (restoranų, kavinių veikla), numatant galimybę taikyti diferencijuotas priemones;
4. masiniai susibūrimai.

• Turėtų būti stiprinamos pastangos užkirsti kelią viruso plitimui, pavyzdžiui, rengiamos informavimo kampanijos, skatinančios gyventojus toliau taikyti griežtas higienos priemones ir riboti savo socialinius kontaktus.
• Turėtų būti nuolat vykdoma veiksmų stebėsena ir pasirengta prireikus iš naujo įvesti griežtesnes viruso plitimo valdymo priemones.

Laipsniškai atšaukiant izoliacijos priemones, reikia strategiškai planuoti atsigavimą, ekonomikos gaivinimą ir grįžimą į tvaraus augimo kelią. Tai, be kita ko, apima galimybę įgyvendinti dvejopą perėjimą prie žalesnės skaitmeninės visuomenės ir pasinaudoti visa dabartinės krizės metu įgyta patirtimi, siekiant užtikrinti ES pasirengimą ir atsparumą. Europos Komisija parengs ekonomikos atkūrimo planą, grindžiamą persvarstytu kito laikotarpio ilgalaikio ES biudžeto (daugiametės finansinės programos) pasiūlymu ir atnaujinta 2020 m. Komisijos darbo programa.

Daugiau informacijos čia.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija