• Naujienos
  • Diskusijos su kandidatais į Vilkaviškio merus

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Vilkaviškio atstovybėje vasario 12 d. surengta diskusijų popietė apie Vilkaviškio rajono smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo, investicijų pritraukimo bei žmogiškųjų išteklių situaciją ir galimybes. Diskusijoje dalyvavo kandidatai į Vilkaviškio rajono savivaldybės merus SaulenasAželskas, Žilvinas Gelgota, Valentinas Gražulis, Algirdas Neiberka bei 30 rajono verslo bendruomenės atstovų. Diskusijos moderatorius Vilkaviškio atstovybės vadovas Linas Dubickas paragino nesižvalgyti į praeitį, nuveiktus ar nepadarytus darbus, bet diskutuoti apie ateities perspektyvas, o kandidatus pristatyti savo požiūrį į verslą ir pristatyti rajono verslo ateities perspektyvas ir galimybes.
    Svarbiausios diskusijų metu visų kandidatų ir rajono verslininkų iškeltos mintys – būtina skirti biudžete lėšų ir koreguoti rajono bendrąjį planą, suformuoti investuotojams sklypus, sukurti tų sklypų bei nenaudojamų viešų bei privačių pastatų, tinkamų verslui duomenų bazę, taikyti verslo skatinimui mokestines žemės, žemės nuomos bei nekilnojamo turto mokesčių lengvatas, peržiūrėti kitus savivaldybės valdomus mokesčių tarifus, skirti dėmesį ne tik ateinantiems, bet ir esamiems verslams, reformuoti Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio padalinį.
    Visi kandidatai pristatė savo biografijas, santykį su verslu ir požiūrį į verslo problemas rajone.
    Pirmasis kalbėjęs A. Neiberka pabrėžė, jog jau dabar yra sklypai, į kuriuos galima investuoti, yra municipalinis būstas, kur galima apgyvendinti rajonui svarbius specialistus, plėtojama viešo ir privataus sektoriaus partnerystė atliekant konkrečius darbus. Jis akcentavo socialinio verslo (pvz. savarankiško gyvenimo namų Gudkaimyje) svarbą, verslo plėtros kartu su partneriais formuojant Lenkijos –Lietuvos tarptautinę pasienio funkcinę zoną, perspektyvas. Dalis verslo aplinkos gerinimo klausimų gali būti sprendžiama vykdant miesto VVG projektus, didinant lėšas rajono Smulkaus ir vidutinio verslo programai, pristatant investavimo galimybes per Vilkaviškio TVIC, investuotojų forumuose, parodose bei misijose. Investuotojai bus pritraukiami ir aktyviai komunikuojant su kitur Lietuvoje ar užsienyje gyvenančiais vilkaviškiečiais.
    Antrasis prisistatęs Ž. Gelgota pabrėžė paties smulkiausio rajono verslo ir vietinės ekonomikos svarbą – būtina pirkti prekes ir paslaugas, pavyzdžiui suvenyrus ar produktus vaikų maitinimui iš vietos verslininkų, taip atsiveria svarbi niša ir vietos bendruomenių centrams. Aptarta bendruomeninio verslo patirtis ir perspektyva, jaunimo mokomųjų bendrovių svarba verslumo ugdymui, kultūrinio turizmo plėtros bei mentorystės galimybės, panaudojant rajono verslo bendruomenės sukauptą verslo patirtį . Kandidatas pabrėžė verslo ir valdžios tarpusavio komunikavimo, gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą, verslo informacijos sklaidos, profesinio perkvalifikavimo greičio svarbą, bei privačios iniciatyvos ir globalaus Vilkaviškio bendruomenės formavimo galimybes.
    V. Gražulis kalbėjo apie žemą rajono verslumo indeksą, pabrėždamas, jog būtina didinti atlyginimus verslo įmonėse, pristatyti verslo pasiekimus parodose ir renginiuose, perkelti LEZ neužimtus plotus į rajono investuotojams siūlomus sklypus ir išnaudoti pasienio galimybes. Siūlyta išnaudoti ir rekreacinį Vištyčio regioninio parko potencialą įkuriant reabilitacijos centrą, orientuotą ir į Lenkijos bei Rusijos klientus. Akcentuota miesto vizijos kūrimo svarba, būtinybė neskubėti priimant svarbius sprendimus, galimybė iki 50 proc. žemės mokesčio grąžinti į kaimą jo infrastruktūros gerinimui (pavyzdžiui, kelių tvarkymui). Siūlyta skirti prioritetą į rajoną grįžtančių gyventojų poreikiams bei atsinaujinančių šaltinių panaudojimo perspektyvoms.
    Diskusijų popietę užbaigęs S. Aželskas pristatė savo verslo ir ūkio kūrimo bei vadybinio darbo patirtį ir pritarė kitų pretendentų išsakytoms mintims. Jis pabrėžė švietimo vietos bendruomenėse svarbą, būtinumą padrąsinti imtis verslų, išgyventi iš teikiamų paslaugų, gyventojus skatinti legalizuoti esamus ne visada legalius užsiėmimus, išsilaikyti pačiam, mokyti prekiauti.
    Diskusijos dalyvius pasveikino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Arūnas Tarnauskas, teigęs, jog nors jo, kaip investuotojo, pateiktos verslo sąlygų gerinimo mintys dar neįtikina investuoti (būtinas konkretus tokių veiksmų planas), tačiau džiugina bendra vietos verslo ir politikų diskusija, vykstantis visų verslo plėtra suinteresuotų pusių kalbėjimasis.

Skip to content