2020 m. kas antra įmonė organizavo joje dirbančių asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą, remdamasis Dirbančių asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimo statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
2020 m. dirbančių asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą organizavo 54 proc. įmonių (2015 m. – 62 proc.). Darbuotojų mokymą organizavo 90 proc. didelių (250 ir daugiau darbuotojų), 74 proc. vidutinių (50–249 darbuotojai) ir 49 proc. mažų (10–49 darbuotojai) įmonių (2015 m. atitinkamai – 96 proc., 82 proc. ir 56 proc.).
Per penkerius metus įmonių, organizavusių savo darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimą, skaičius sumažėjo 12 proc. Mažėjant įmonių, organizuojančių savo darbuotojų mokymą profesinio mokymo kursuose, seminaruose, konferencijose, skaičiui, išaugo įmonių, skatinančių savarankišką dirbančių asmenų mokymąsi naudojant šiuolaikines technologijas, skaičius. 2020 m. daugiau kaip du trečdaliai didelių įmonių darbuotojų mokėsi savarankiškai.
Didžioji dalis profesinio mokymo neorganizavusių įmonių (91 proc.) nurodė, kad jų įmonėje dirbančių asmenų kvalifikacija atitinka įmonės reikmes. Trečdalis įmonių nurodė, kad mokymų neorganizavo dėl COVID-19 pandemijos.
Daugiau kaip du trečdaliai (67 proc.) didelių įmonių buvo parengusios dirbančių asmenų mokymo planus bei numačiusios lėšas mokymams ir tik kas trečia vidutinė įmonė darbuotojų mokymus planavo iš anksto ir tikslingai.
2020 m. dirbančių asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą profesinio mokymo kursuose organizavo 41 proc. įmonių (2015 m. – 44 proc.).
2020 m. kaip ir 2015 m. kas ketvirtas šalies dirbantis asmuo tobulino kvalifikaciją profesinio mokymo kursuose.
Profesinio mokymo kursuose kvalifikaciją tobulino 214 tūkst., arba 26 proc. šalies dirbančių asmenų (2015 m. – 189 tūkst., arba 26 proc.). Per penkerius metus kursuose besimokančių moterų dalis padidėjo 3 procentiniais punktais ir sudarė 29 proc. šalies dirbančių moterų, besimokančių vyrų dalis nepakito ir sudarė 25 proc.
Daugiausia kvalifikaciją profesinio mokymo kursuose tobulino finansinės ir draudimo veiklos bei informacijos ir ryšių veikos įmonių darbuotojai. Palyginti su 2015 m., finansinės ir draudimo veiklos įmonių darbuotojų, kėlusių kvalifikaciją profesinio mokymo kursuose, dalis išaugo nuo 59 proc. iki 76 proc.
Per penkerius metus 1 procentiniu punktu sumažėjo profesines žinias bei įgūdžius kursuose gilinusių tiek mažų, tiek vidutinių įmonių darbuotojų dalis. Didelėse įmonėse kursus lankiusių darbuotojų dalis padidėjo 2 procentiniais punktais ir sudarė 40 proc. visų darbuotojų.
Vienas darbuotojas per metus kursuose vidutiniškai mokėsi 21 darbdavio apmokėtą valandą (2015 m. – 19 val.). Daugiau apmokėtų valandų kursuose mokėsi informacijos ir ryšių (38 val.), transporto ir saugojimo (28 val.) bei finansinės ir draudimo (24 val.) veiklos įmonių darbuotojai. Šių veiklų įmonių darbuotojų kursuose praleistas darbo laikas, tenkantis 1 000 faktiškai dirbtų valandų, buvo ilgesnis nei vidutiniškai visose kursus organizavusiose įmonėse (5 val.) ir sudarė atitinkamai 13, 7 ir 12 valandų.
Vieno dirbančio asmens mokymai profesinio mokymo kursuose įmonei kainavo vidutiniškai 444 EUR (2015 m. – 417 EUR).
2020 m. šalies įmonių išlaidos dirbančių asmenų kvalifikacijai tobulinti profesinio mokymo kursuose, palyginti su 2015 m., padidėjo 16 mln. EUR ir buvo 95 mln. EUR. Tiesioginės įmonių išlaidos (išlaidos kursų teikėjams, komandiruočių, įrangos ir mokomosios medžiagos įsigijimo išlaidos) profesinio mokymo kursams sudarė 38 mln. EUR (2015 m. – 49 mln. EUR). Netiesioginės išlaidos, susijusios su darbuotojo nedirbtomis ir kursuose praleistomis apmokėtomis valandomis, siekė 57 mln. EUR (2015 m. – 30 mln. EUR).
2020 m. įmonių išlaidos profesinio mokymo kursams sudarė 1 proc. visų metinių darbo sąnaudų (2015 m. – 1,5 proc.).
Daugiau informacijos Lietuvos statistikos departamento informaciniame pranešime.
Lietuvos statistikos departamento informacija
