Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius rūmų vardu raštu kreipėsi į LR Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir pateikė Kauno PPA rūmų narių siūlymus dėl verslo aplinkos gerinimo. Kviečiame susipažinti su pateiktais siūlymais.
Įmonių veiklai ir plėtrai trūksta kapitalo (atsiskaitymams, investicijoms, inovacijoms), todėl siūlome tęsti portfelinių garantijų paskoloms 2 priemonės galiojimą bei garantijas kitoms paskoloms, taikyti 0 % pelno tarifą investicijoms bei taikyti mokestines lengvatas technologijų ir inovacijų diegimui.
Lietuvos gamintojai, dalyvaujantys pirkimuose dažnai pralaimi prekių gamintojams ir tiekėjams iš trečiųjų šalių, nes taikomas „mažiausios kainos kriterijus“. Be to, įmonės, ypač pandemijos laikotarpiu perorientavusios gamybą ir pradėjusios gaminti naujus produktus (pvz. asmens apsaugos priemones), nespėja sertifikuoti prekių ir gauti CE ženklinimo iki pateikiant paraiškas dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Manome, kad yra numatomi per trumpi terminai prekių pristatymui (pvz.: sąlygose numatytas prekių pristatymas per 3 ar 5 dienas po konkurso laimėtojo paskelbimo – per tokį trumpą laiką nėra galimybės pagaminti numatytos produkcijos). Pasitaiko, kad konkurso sąlygose nurodyti reikalavimai prekėms kelia pagrįstus klausimus dėl išankstinių susitarimų prieš konkurso paskelbimą (pvz.: nurodoma labai specifinė spalva, konkretus žaliavos storis, svoris ir sudėtis be jokios nukrypimų tolerancijos. Kartais gauti identiškų žaliavų keliamiems reikalavimams yra tiesiog neįmanoma).
Įvertinę šias problemas siūlome nustatyti protingus prekių pristatymo terminus, įvertinant prekių pagaminimo laiką Lietuvoje, esant galimybėms numatyti bent minimalią toleranciją žaliavų kokybės ir kriterijų reikalavimams bei vykdyti perkamų prekių kokybės kontrolę ir identifikuoti nepatikimus tiekėjus.
Lietuvoje atliekama tik labai maža dalis bandymų, reikalingų produktų sertifikavimui ir CE ženklinimui. Bandymai vienam gaminiui užtrunka keletą mėnesių. Vieno gaminio testavimo kaina gali siekti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Atsižvelgami į tai, siūlome teikti paramą eksportuojamos ar planuojamos eksportuoti produkcijos sertifikavimui (įskaitant reikalingiems bandymams ir tyrimams) ir ženklinimui. Taip pat manome, kad būtų tikslinga priskirti vienai iš organizacijų sertifikavimo ir CE ženklinimo koordinavimo funkcijas. Šias funkcijas galėtų atlikti prekybos, pramonės ir amatų rūmai ar kita organizacija. Besikreipianti įmonė gautų informaciją apie sertifikavimą, reikalingą dokumentaciją, akredituotas institucijas, galinčias atlikti tyrimus ir bandymus, dokumentų šablonus.
Akivaizdu, kad pandemija ypatingai paveikė turizmo sektorių, todėl siūlome gerinti verslo aplinką šiame sektoriuje ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įsteigti Turizmo ir viešbučių departamentą, įskaitant visus valstybiniam reguliavimui reikalingus padalinius – tai prisidėtų prie nuoseklaus sektoriaus veiklos koordinavimo, strateginių krypčių, programų įgyvendinimo. Siūlome skatinti bendradarbiavimą su užsienio turizmo operatoriais, generuojančiais didžiausius atvykstančių srautus, organizuoti tikslines marketingo kampanijas (reklama, viešinimas žiniasklaidoje, kt.), kurių kaštus iš dalies kompensuotų Lietuva, kompensuoti tarptautinių parodų dalyvio mokesčio ir kelionės į jas išlaidas, nes atsigaunant turizmo rinkai bus labai svarbu priminti pasauliui apie Lietuvą dalyvaujant tarptautinėse parodose bei kompensuoti užsienio svečiams antros nakties nakvynę Lietuvoje, įtraukiant priemonę į šalies kelionių operatorių organizuojamas keliones.
