Pastaraisiais metais minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje augo ženkliai sparčiau nei darbo produktyvumas, tad šalies konkurencingumas patiria rimtų iššūkių. Suprasdama Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo išsaugojimo svarbą pragyvenimo lygiui, Europos Komisija numatė, kad darbo našumas yra vienas iš keturių MMA lygio nustatymo kriterijų, numatytų Direktyvoje (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES.
Siekiant apsaugoti Lietuvos ekonomiką, ypač regionus nuo neigiamų perteklinio MMA didinimo pasekmių, žemos kvalifikacijos darbuotojus – nuo darbo vietų netekimo, derėtų koreguoti MMA nustatymo metodiką nustatant, kad MMA augimas negali viršyti trijų pastarųjų metų nominalaus darbo našumo augimo vidurkio.
MMA dydžio susiejimas su darbo našumo dinamika leidžia suvaldyti rizikas, kylančias ekonomikos konkurencingumui ir darbo vietų išlaikymui. Remiantis šiuo rodikliu, MMA kitąmet turėtų didėti ne daugiau nei 4,2 proc.
Šiuo metu MMA nustatymo tvarka neatsižvelgia į reikšmingus ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Atsižvelgiant į aukšto tarp MMA ir apskrities vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykio poveikį, tikslinga įtvirtinti tokią nuostatą: jeigu Vyriausybės nustatytas nacionalinis MMA viršija 50 proc. apskrities VDU, toje apskrityje MMA dydis nustatomas lygus 50 proc. tos apskrities VDU. Toks MMA diferencijavimas leistų stiprinti ekonominę ir socialinę regionų raidą, didintų investicijas į regionus ir nepakenktų toms gyventojų grupėms, kurioms siekiama padėti.
Visą ekspertizę rasite šioje nuorodoje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto informacija
