Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, atstovaudama verslo bendruomenės – darbdavių interesams, gegužės 11 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, LR Ekonomikos ir inovacijų ministrę bei LR Trišalę tarybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies pakeitimo.
„Paradoksalu, kad darbdaviai ne dėl savo kaltės, o dėl ekonominių veiklų ribojimų, susijusių su pandemija ir Vyriausybės paskelbtu karantinu, negalėdami vykdyti veiklos ir išleidę darbuotojus į prastovas, tapo Darbo kodekso nuostatų ir reikalavimų įkaitais“ – pastebi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.
Rašte nurodoma, kad LR Darbo kodekso 56 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Pirmoje straipsnio dalyje numatyta, kad „Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu: 1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių“. Antroje straipsnio dalyje numatyta, kad „Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką“. Pastebėta, kad darbuotojai (ypatingai paslaugų sektoriuje) naudojasi susidariusia situacija – mažėjant verslui taikomiems suvaržymams ir pradedant aktyvesnį darbą, prašo nutraukti darbo sutartis, nors yra reikalingi darbo vietoje. Gavę išmoką iš vieno darbdavio – tuoj pat siekia vėl įsidarbinti pas kitą ar pas tą patį darbdavį. Nukentėjusios įmonės turi atstatyti prarastą apyvartą ir mokėti išeitinių išmokų tikrai negali.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija siūlo keisti LR Darbo kodekso 56 straipsnio atitinkamas nuostatas, kad darbdavys nebūtų įpareigotas mokėti išeitinių išmokų, jeigu prastova darbuotojui skelbiama ne dėl jo kaltės, o dėl ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino ir darbuotojas savo noru palieka darbo vietą.
Šiuo klausimu gegužės 24 dieną Trišalėje taryboje organizuojamas posėdis.
