• Dėl energetikos kaštų poveikio pramonei

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, atstovaudama Rūmų narių ir verslo interesams, sulaukė tradicinės Lietuvos pramonės atstovų prašymų kreiptis į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Energetikos ministrą Dainių Kreivį, Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Finansų ministrę Gintarę Skaistę, Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą bei Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Kazį Starkevičių dėl energetinių resursų ir jų aukštų kainų poveikio.

    Pramonė turi didžiulę įtaką Lietuvos bendrajam vidaus produktui, gyventojų užimtumui, todėl prašome išskirtinio dėmesio dabartinėms problemoms. Esminis klausimas – tai pramonės sektoriaus išlaidos gamtinėms dujoms. Turime beprecedentę situaciją, kai dujų kaina staiga išaugo keletą kartų be tendencijos grįžti į buvusias ribas. Tokio smūgio, bent jau per pastaruosius 30 metų, pramonė patyrusi nebuvo.

    Pastaraisiais metais gana stabilios energijos kainos daugeliui įmonių leido dirbti stabiliai, vystyti gamybą ir planuoti veiklą. Įmonės visada palaikė žaliąjį kursą, planavo ar jau pradėjo įgyvendinti energetinių resursų taupymo, alternatyvių – atsinaujinančių energetikos šaltinių diegimo projektus.

    Daugiau informacijos apie kreipimąsi rasite čia.

    Pateikiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą:

    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (toliau – Ministerija) gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos persiųstas 2022-03-30 raštas Nr. S-922 dėl Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos kreipimosi, susijusio su energetikos kaštų poveikio pramonei. Pagal Ministerijos kompetenciją teikiame nuomonę dėl 6 siūlymo, susijusio su prašymu sustabdyti energetikai imlioms įmonėms mokesčių nepriemokų grąžinimą pagal sutartis,
    sudarytas su Sodra ir VMI Covid-19 pandemijos prastovų metu bei nukelti jų grąžinimo terminus 2 metams.

    Primintina, kad karantino pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė prisiėmė atsakomybę gelbėti verslo įmones, nes buvo pasirinktas platus mokesčių mokėjimą lengvinančių priemonių planas, t. y. supaprastintu būdu buvo sudaromos mokestinės paskolos sutartys, už mokestinę paskolą netaikomos palūkanos, stabdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas, mokesčių mokėtojai atleidžiama nuo delspinigių. Šios pagalbos priemonės taikytos automatiniu (visų pirma, sektoriams, kurių veikla buvo oficialiai apribota dėl karantino) ir individualaus prašymo (kiekvienam, kas patyrė neigiamą poveikį) būdais.

    Atkreipiame dėmesį į tai, kad siekiant suteikti pagalbą mokesčių mokėtojams, kurie buvo faktiškai susidūrę su neigiamu poveikiu dėl ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo, viso karantino metu buvo taikomos ne tik mokesčių, bet ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą lengvinančios priemonės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Fondo valdyba ar tam tikrais atvejais jos
    teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka galėjo atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Tokiu būdu visus metus draudėjai turėjo galimybę nemokėti įsiskolinimų ir dar juos išdėstyti 4 metams į priekį.

    Papildomai paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog socialinio draudimo paskirtis – teikti asmenims gyvenimui reikalingas lėšas ir paslaugas, jei jie negali dėl įstatyme numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatyme numatytų priežasčių turi papildomų išlaidų. Sukurtos socialinio draudimo sistemos paskirtis – ne vien išmokėti socialinio draudimo pensijas ir pašalpas, bet pirmiausia surinkti visas įstatymo numatytas lėšas (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į pensinį aprūpinimą ir socialinę paramą, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas valstybei įgyvendinti jos konstitucinę priedermę laiduoti piliečiams teisę į socialinę apsaugą, užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms bei socialinei paramai, sukaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą Elektroninio dokumento nuorašas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Kitaip nebūtų realizuota valstybei tenkanti pareiga nustatyti pakankamas Konstitucijoje įtvirtintų teisių įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas). Todėl negalime sutikti su siūlymu stabdyti įsiskolinimų grąžinimą pagal pasirašytas sutartis bei nukelti jų grąžinimo terminus dar 2 metams.

    Norėtume informuoti, kad Ministerija parengė ir pateikė su visuomene derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kurio tikslas – Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, ir dėl to kylant grėsmei įmonėms, vykdančioms verslą Ukrainoje, tapti nemokiomis, numatyti galimybę iš draudėjų, kurie turi sąsajas su Ukraina ir dėl to patiria finansinių sunkumų, neišieškoti priverstine tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – socialinio draudimo įmokos), palūkanų, delspinigių ir baudų už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., o šiam laikotarpiui pasibaigus atidėti socialinio draudimo įsiskolinimo sumokėjimą, delspinigių ir baudų išieškojimą, taip pat nustatyti, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos nemokamų atostogų, suteiktų Ukrainos Respublikos piliečiams,
    laikotarpiu, kuriuo šie atlieka piliečio pareigą savo šaliai. Su šiuo projektu kviečiame susipažinti adresu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/996cd770b4ff11ec9f0095b4d96fd400?positionInSearchResults=12&searchModelUUID=ce49da76-cb27-4409-9de5-85c0080d64f3

    Suprasdami, kad verslas šiuo metu susiduria su beprecedente situacija, kai dujų kaina staiga išaugo keletą kartų ir tokio smūgio, bent jau per pastaruosius 30 metų, pramonė nebuvo patyrusi, tikimės, kad Jūsų rašte siūlomos kitos pagalbos priemonės bus įgyvendintos. Taip pat primintina, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama padėti verslams šioje situacijoje, šiuo metu siūlo naudotis jau veikiančiomis finansinėmis priemonėmis bei planuoja sukurti naujas paramos verslui priemones.

    Pateikiame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakymą:

    Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ministerija) gavo ir susipažino su Lietuvos prekybos, pramonės, amatų rūmų asociacijos (toliau – LPPAR) 2022 m. kovo 29 d. raštu ,,Dėl energetikos kaštų poveikio pramonei“, kuriame prašoma imtis veiksmų, kurie padėtų amortizuoti kylančias dujų kainas gamybos įmonėms. Taip pat operatyviai koordinuoti veiksmus ir rasti sprendimus pramonei dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. pavedimu Nr. S-922 pavedė atskiroms ministerijos pateikti pasiūlymus dėl minėto LPPAR kreipimosi.

    Suprantame išreikštą LPPAR susirūpinimą dėl išaugusių energijos išteklių kainų, su kuriuo susiduria dabar visa Europa, ne tik Lietuvos ūkis. Šiuo nelengvu metu Europos šalių ūkius ištikusi viena didžiausių istorijoje energijos kainų krizių. Lietuvoje energijos išteklių kainos didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos Europos Sąjungos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkoje, o esant tokioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje (karas, sankcijos, trūkinėja žaliavų teikimo, tiekimo grandinės ir pan.) stebimi ypač dideli kainų svyravimai.

    Kartu norime padėkoti už LPPAR už pateiktus įvairius pasiūlymus, kurie padėtų susiklosčiusioje neeilinėje situacijoje – verslo asociacijų ir socialinių partnerių pasiūlymai bei indėlis yra itin svarbūs.

    Dėl pateiktų LPPAR pasiūlymų Nr. 1 ir 5:

    Ministerija, būdama atsakinga už šalies ūkio politiką ir konkurencingumo didinimą, t. y. palankios aplinkos verslui kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) plėtrą, pramonės ir paslaugų sektorių vystymąsi, inovacijų politiką, eksporto skatinimą ir pan., šiuo metu gali pasiūlyti verslui tik finansinių priemonių paketą, kurį įgyvendina bendrai su UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – „Invega“), verslo pradžiai ir (ar) jo plėtrai. Šios priemonės sudaro prielaidas įmonėms plėstis, o įmonių sutaupytos privačios lėšos gali būti skirtos patiriamų energetinių išteklių išlaidų padengimui.

    Atsižvelgiant į įmonės dydį, funkcionavimo trukmę, finansinius rodiklius ir pan. galime pasiūlyti kreiptis finansavimo pagal žemiau nurodytas priemones. Taip pat finansavimo gali kreiptis ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurie pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra priskirti verslininkams.

    Dėl finansavimo galimybių reikėtų tiesiogiai kreiptis į „Invega“, tel. Nr. (8 5) 210 7510, uzklausos@invega.lt arba internetu Siūlykite, klauskite | INVEGA.

    Paskolos:

    • „Atviras kreditų fondas 2“ – SVV subjektams teikiamos lengvatinės paskolos verslo pradžiai arba plėtrai. Finansavimas iš priemonės lėšų gali būti teikiamas paskolos, kredito linijos ir finansinės nuomos (lizingo) forma. Paskolai iš priemonės lėšų gali būti skiriama iki 450 tūkst. eurų, maksimalus paskolos dydis priklauso nuo banko skiriamos dalies.
    • Skatinamoji finansinė priemonė ,,Alternatyva“ – pagal priemonę teikiamos investicinės ir apyvartinės paskolos suteikia galimybę SVV gauti reikiamą finansavimą verslui per alternatyvaus finansavimo teikėjus. Paskolos SVV teikiamos arba rinkos sąlygomis, t. y. paskola teikiama taikant finansų tarpininko nustatytą palūkanų normą, arba kaip de minimis pagalba – tokiu atveju metinė palūkanų norma iki 7 proc. įskaitant visus galimus mokesčius. Paskolai iš priemonės lėšų gali būti skiriama iki 0,5 mln. eurų, maksimalus paskolos dydis priklauso nuo finansų įstaigos skiriamos dalies.
    • Sutelktinės paskolos „Avietė“ – leidžia SVV gauti finansavimą per sutelktinio finansavimo platformas jų vykdomiems verslo projektams įgyvendinti (investicijoms ir (ar) apyvartai). Valstybės lėšų dalis paskoloje gali būti iki 40 proc. paskolos lėšų, bet ne daugiau nei 10 tūkst. eurų.
    • Tiesioginės paskolos „Startuok“ – „Invega“ teikia paskolas SVV subjektams, veikiantiems iki 3 metų, ir SVV subjektams, veikiantiems iki 5 metų ir vykdantiems socialinio poveikio projektus. Paskolos gali būti skiriamos naujai veiklai pradėti ar jau egzistuojančios veiklos stiprinimui ir plėtrai. Paskolos SVV subjektams, veikiantiems iki 3 metų, teikiamos rinkos sąlygomis, o palūkanų norma nustatoma pagal viešai skelbiamą „Invegos” teikiamų paskolų palūkanų apskaičiavimo metodiką. Didžiausia galima paskolos suma investicijų finansavimo atveju – 3 mln. eurų, apyvartinių lėšų papildymo atveju – 200 tūkst. eurų. Į kiekvieną „Invegos” finansuojamą projektą turės būti pritraukta bent 20 proc. privataus finansavimo (bent 10 proc. projekto vertės turės sudaryti paties paskolos gavėjo lėšos).
    • „Pasidalytos rizikos paskolos, finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo“ – lengvatinės paskolos, teikiamos žemesnėmis nei rinkos kainomis, teikiamos per finansinius tarpininkus. Finansavimas teikiamas SVV subjektams paskolos ar kredito linijos forma. Maksimalus vienos paskolos dydis – 4 mln. eurų, paskolų kiekis vienam SVV subjektui nėra ribojamas.
    • Tiesioginės COVID-19 paskolos“ – „Invega“ teikia paskolas apyvartinėms lėšoms įmonių likvidumui užtikrinti ir investicijoms atsigavimui finansuoti. Paskolos teikiamos SVV subjektams ir didelėms įmonėms (tik apyvartinės), kurių vykdoma pagrindinė ūkinė veikla įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, ir kurie bus pateikę įrodymus, kad neturi galimybės gauti finansavimo rinkoje. Daugiau informacijos apie priemonę šią priemonę galima rasti internete: Tiesioginės COVID-19 paskolos (II etapas nuo 2022-02-10) | INVEGA.

    Garantijos:

    • Individualios „Invegos“ garantijos – teikiant garantijas už SVV ir didelių įmonių imamas paskolas (lizingą) „Invega” garantuoja iki 80 proc. paskolos sumos arba lizingo sandorių. Didžiausia garantuojama suma SVV subjektams paskolų atveju – iki 5 mln. eurų, lizingo atveju – įmonei, veikiančiai iki 3 metų – 750 000 eurų, o įmonei, veikiančiai daugiau kaip 3 metai – 1,5 mln. eurų.
    • „Portfelinės garantijos paskoloms, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“ – priemonė skirta palengvinti finansavimo gavimą SVV, kai šis susiduria su kredito įstaigai nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. Didžiausia paskolos suma – 1 875 000 eurų, arba įmonių, vykdančių krovinių vežimo keliais veiklą, atveju – 937 500 eurų. Finansavimas gali būti teikiamas ne ilgesniam nei 120 mėn. laikotarpiui, o kredito linijos forma – 36 mėn. (neteikiama subjektams, kurie tiesiogiai veikia ginklų ir šaudmenų, tabako ir tabako gaminių bei distiliuotų alkoholinių gėrimų ir susijusių produktų gamybos, perdirbimo bei prekybos sektoriuose.
    • Dvi portfelinių garantijų faktoringo sandoriams priemonės – finansų inžinerijos priemonė „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams“ ir finansų inžinerijos priemonė „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“. Priemonėmis siekiama palengvinti labai mažam, mažam ir vidutiniam verslui prekybinių sandorių finansavimą.
    • Portfelinės garantijos lizingo sandoriams. Priemonė skirta SVV subjektams, susiduriantiems su finansų įstaigai nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. Didžiausia lizingo suma – 1 875 000 eurų, arba įmonių, vykdančių krovinių vežimo keliais veiklą, atveju – 937 500 eurų. Finansavimas gali būti teikiamas ne ilgesniam nei 120 mėn. laikotarpiui.

    Taip pat veikia rizikos kapitalo priemonės (Ko-investicinis fondas, Ankstyvos stadijos ir plėtos fondas I ir II, Bendrai su verslo angelais investuojantis fondas, Plėtros fondas I ir II ir kt.), sudarančios galimybę finansavimą gauti novatoriškoms, didelio augimo ir plėtros galimybes turinčioms įmonėms.

    Taip pat yra galimybė pasinaudoti dalinio palūkanų kompensavimo priemone ir gauti iki 95 proc. paskolos palūkanų kompensaciją. Priemone „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ pasinaudoti ir palūkanų kompensavimą gauti gali SVV subjektas, kuriam suteikta investicinė paskola ir kuris tenkina kitus palūkanų kompensavimo priemonės reikalavimus.2022 m. kovo 23 d. Europos Komisija (toliau – EK) patvirtino Komisijos komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“. Remiantis minėtu komunikatu, Ministerija kartu su „Invega“ rengia naujos garantijų priemonės, kuria galėtų pasinaudoti įmonės, nukentėjusios nuo karo sukeltos krizės sąlygas. Suderinus sąlygas, bus rengiama priemonės valstybės pagalbos schema, kuri bus derinama su EK.

    Dėl pateikto LPPAR pasiūlymo Nr. 2

    Dėkojame už pateiktą pasiūlymą įsteigti tarp-institucinę komisiją, kurios tikslas būtų  operatyviai koordinuoti veiksmus ir rasti sprendimus padėsiančius pramonei Rusijos invazijos į Ukrainą ir energetinių resursų kainų didėjimo laikotarpiu bei užtikrinti sprendimų įgyvendinimą. Informuojame, kad 2020 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-1184 „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos priemonių taikymo verslui koordinavimo darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė, į kurią, be kita ko, buvo paskirti ir LPPAR atstovai. Pažymime, kad vos prasidėjus karui Ukrainoje bei Europos Sąjungai paskelbus pirmąjį sankcijų paketą, Ministerija operatyviai 2022 m. kovo 1 d. suorganizavo šios darbo grupės posėdį siekdama išgirsti, su kokiais sunkumais dėl susiklosčiusios situacijos susiduria verslo atstovai bei ėmėsi atitinkamų veiksmų jiems padėti.

    Atsižvelgiant į tai, kad jau yra suburta darbo grupė itin panašiems klausimams spręsti, ne gana to, Ministerija atstovai susitinka su verslo atstovais įvairiuose kituose formatuose, steigti naujos darbo grupės šiuo metu nėra planuojama. Nepaisant to, Ministerija supranta LPPAR išsakytą tokios tarpinstitucinės komisijos įsteigimo poreikį, todėl apsvarstys pateiktą pasiūlymą bei įvertins naujos darbo grupės steigimo galimybes.

    Dėl pateikto LPPAR  pasiūlymo Nr. 17

    Dėkojame už siūlymus peržiūrėti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (toliau – SVVPĮ). SVVPĮ yra parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktą – 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos (toliau – EK) rekomendaciją 2003/361/EB dėl MVĮ apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36) (toliau – Rekomendacija). SVVPĮ 1str. 3d. nurodyta – ,,Šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios SVV statusą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ES teisės aktų, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba ir nereikšminga (de minimis) pagalba smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nuostatoms“. SVVPĮ įtvirtintos sąvokos bei SVV subjektų kriterijai vadovaujantis Rekomendacija, kuri taikoma vieningai ES. Pažymime, kad Lietuvoje SVVPĮ paskutinė redakcija įsigaliojo 2022 m. kovo 31d., o iniciatyvos keisti Rekomendaciją ES lygmeniu šiuo metu nėra.

    Pažymime, jog pirminėje Rekomendacijoje (96/280/EB), bei šiuo metu galiojančiojoje Rekomendacijos redakcijoje (2003/361/EB) dėl MVĮ apibrėžimo buvo pagrįsta tuo, kad dėl Bendrijos ir nacionaliniu mastu naudojamų skirtingų apibrėžimų gali atsirasti nenuoseklumų. Remiantis bendrosios rinkos be vidaus sienų logika įmonių traktavimas turėtų būti paremtas bendromis taisyklėmis. Taikyti šį metodą ypač būtina todėl, kad MVĮ pagalbos priemonės nacionaliniu ir Bendrijos mastu glaudžiai susijusios, pavyzdžiui, Struktūrinių fondų ar mokslo tyrimų atvejais. Tai reiškia, kad reikia išvengti tokios situacijos, kai Bendrija telktų savo veiksmus ties šia MVĮ kategorija, o valstybės narės – ties kita. Be to, buvo nuspręsta, kad EK, ES valstybėms narėms, Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos investicijų fondui vartojant vienodą apibrėžimą, pagerėtų MVĮ skirtų strategijų nuoseklumas ir veiksmingumas, taip pat sumažėtų konkurencijos iškraipymo rizika.

    Taip pat peržiūrėsime ir įvertinsime siūlomo SVVPĮ keitimo dalyje dėl II skyriaus 3 straipsnio ,,Vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės“ sąlygų keitimo poreikį, siekiant įsitikinti, jog yra žymus procentas tokių įmonių Lietuvos rinkoje, kurių finansinių duomenų ir darbuotojų santykis neatitinka SVVPĮ bei Rekomendacijoje įtvirtintų MVĮ sąlygų. Pareiškėjas pažymi, jog “<…> nuo įstojimo į ES dienos pinigų vertė pasikeitė (nuvertėjo 30 %), tad rodiklius reikėtų kelti atitinkamai” . Pažymime, jog Rekomendacijos 6 str. nurodyta, jog ,,Statistinė tendencija reikalauja labiau padidinti apyvartos ribą“, išskirtinai apie darbuotojų skaičiaus didinimą nėra užsiminta.

    Dėl pateikto LPPAR pasiūlymo Nr. 19                                                                           

    Primintina, kad teisinės galimybės keisti pasirašytas viešųjų pirkimų sutartis esant ženkliai pasikeitusioms žaliavų kainoms rinkoje ir (ar) sutrikus tiekimo grandinėms yra numatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Detaliai teisinės sutarčių keitimo sąlygos yra apžvelgiamos Viešųjų pirkimų tarnybos išplatintame pranešime pirkimų vykdytojams dėl galimų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainų ir kitų sąlygų peržiūrėjimo, kuriame be kitų dalykų aptariamos galimybės keisti pasirašytose viešojo pirkimo – pardavimo sutartyse numatytas kainų peržiūros (indeksavimo) sąlygas (pavyzdžiui, pakeičiant jų dažnumą) ar numatyti peržiūros sąlygas, jeigu jos nebuvo numatytos, taip pat pratęsti sutarčių vykdymo terminus. Su nurodytu pranešimu galima susipažinti naudojantis šia nuoroda https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/del-viesojo-pirkimo-pardavimo-sutarciu-kainu-ir-kitu-salygu-perziurejimo). Kartu atkreiptas dėmesys, kad sprendimą dėl sutarties sąlygų keitimo įstatymuose nurodytu nenumatytų aplinkybių pagrindu turi priimti kiekvienas pirkimų vykdytojas įvertinęs pagrįstus tiekėjų prašymus ir visas susijusias aplinkybes. Ministerija raštu paragino visas ministerijas ir savivaldybes ir joms pavaldžius pirkimų vykdytojus bendradarbiauti su verslu ieškant geriausių susidariusios situacijos sprendimų.

Skip to content