ES Tarybai pirmininkavusi Portugalija atliko tyrimą dėl Covid-19 poveikio aprangos (tekstilės, drabužių, avalynės), aliuminio ir automobilių pramonės sektoriams. Tyrime dalyvavo ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tyrime iš viso dalyvavo 14 ES valstybių narių (VN) vyriausybinės įstaigos ir įmonės ar įmonių asociacijos.
ES tekstilės ir aprangos sektoriuje 2020 m. mažmeninė prekyba sumažėjo 24,4%. ES tekstilės gaminių apyvarta sumažėjo 8-20%, o kai kuriose šalyse, pvz. Rumunijoje ir Lietuvoje, pardavimai smuko ir 50-70%. Tekstilės gaminių importas augo 5%, bet daugiausia dėl kaukių ir medicininės aprangos importo iš Kinijos.
Pagrindinės problemos:
– išaugusios žaliavų ir transportavimo kainos (ypač jūrų transporto), vėluojantys pristatymai ir sustiprintos muitinės patikros, lėmusios papildomus sandėliavimo ir dokumentacijos kaštus;
– sutrikdytos vertės grandinės, uždarytos parduotuvės ir sumažėjusi paklausa bei vartojimas.
Valstybės pagalba didžiojoje ES valstybių narių dalyje buvo skirta nedarbo klausimams spręsti ir tik trys šalys – Italija, Danija ir Vokietija, nurodė teikusios paramą eksporto skatinimui. Šio sektoriaus atsigavimo tikimasi 2022-2023 m.
Automobilių sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos, ką patvirtino visos apklausoje dalyvavusios asociacijos. 2020 m. kovą-gegužę ES automobilių gamyklos visiškai sustojo, kas lėmė 22% gamybos sumažėjimą ir tiesiogiai paveikė 1,1 mln. darbuotojų.
Pagrindinės problemos:
– sektoriaus vertės grandinės yra globalios, todėl neišvengiamai patyrė neigiamų pasekmių;
– Gamyklos buvo uždaromos ne tik dėl karantino ribojimų, bet ir dėl sutrikusio žaliavų ir medžiagų tiekimo, išaugusių transportavimo kainų, pasienio patikros komplikacijų ir kt.;
– prie išliekančių rizikų nurodomas ir neaiškumas dėl JAV, Kinijos ir Turkijos rinkų, prekybos dinamika prie naujos JAV administracijos, tiekimo grandinių trukdžiai (puslaidininkių ir kt. sistemų trūkumas, plieno kainos ir .t.t).
LPS ir kitų prekybos susitarimų teikiamų galimybių Covid-19 nepaveikė. Tikimasi, kad automobilių sektorius atsigaus jau šiemet, o kitąmet numatomas 4,8% augimas, kai planuojamas naujų elektromobilių modelių atsiradimas. Atvira prekyba ir ES prekybos susitarimai ir toliau išlieka būtinomis automobilių sektoriaus plėtros sąlygomis.
Aliuminio sektorius yra glaudžiai susijęs su kitais – transporto, statybų, mašinų, įrangos ir pakavimo sektoriais, be to, aliuminis naudojamas švarios energetikos technologijose, todėl yra svarbus ES žaliajai transformacijai ir ateityje jo paklausa tik augs. Nors 2020 m. aliuminio gamybos rinka praktiškai išliko stabili, pandemija stipriai paveikė aliuminio pusgaminių rinką, kur paklausa krito beveik 30%.
Pagrindinės problemos:
– Covid-19 sutrikdė tiekimo grandines, todėl akcentuojamas tiekimo saugumas, ypač susijęs su žaliavomis;
– aliuminio rinkai, kainoms ir vertės grandinėms neigiamą įtaką jau kuris laikas daro Kinijos valstybinis sektoriaus subsidijavimas ir to nulemti pertekliniai pajėgumai.
Tikimasi, kad sektorius netrukus grįš prie ikipandeminio lygio, bet neaiškumų dėl ateities išlieka. Atsigavimas priklausys ir nuo ES vakcinacijos kampanijos, ir nuo aplinkosaugos veiksnių, susijusių su ES žiedinės ekonomikos skatinimu.
Didžioji dalis ES šalių paramą skyrė visai nukentėjusiai pramonei, neišskiriant vienų ar kitų. Kai kurios šalys taikė eksporto skatinimo paramos schemas ir tik keliose šalyse atskiri pramonės sektoriai pasinaudojo specifinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, automobilių sektorius: Vokietija rėmė sektoriaus transformaciją, taip pat skyrė 2 mlrd. eur tyrimams ir inovacijoms bei skaitmenizacijai, Italija skyrė paramą mažos taršos automobilių pirkimui, Ispanija taikė bent kelias programas, Nyderlandai reformavo keleivinių automobilių apmokestinimą. Tekstilės ir aprangos sektorius specifinėmis paramos priemonėmis pasinaudojo Prancūzija, Italija ir Vokietija. Vis dėlto, verslo asociacijos teigia, kad valstybės taikomos priemonės buvo nepakankamos, o MVĮ teigimu – pernelyg gremėzdiškos.
Pagrindinės reformos ir investicijos atsigavimui bus vykdomos per Atsigavimo ir atsparumo priemonę (RRF) bei iniciatyvą “Next Generation EU”. Visuose atsigavimo ir atsparumo planuose iš RRF turės būti numatyta bent po 37% ir 20% investicijoms ir reformoms, skatinančioms žaliąją ir skaitmeninę transformaciją. “Next Generation EU” ir ypač RRF yra beprecedentė galimybė VN ir pramonei pagreitinti tokių šakų kaip aliuminis ar automobiliai dekarbonizavimą.
Pramonės atstovai parėmė Europos Komisijos iniciatyvą dėl atviros strateginės autonomijos ir pabrėžė, kad prekyba gali padėti diversifikuoti vertės grandines ir suteikti ES geresnes galimybes naudotis svarbiausiais ištekliais, kad būtų galima diegti naujoves ir didinti gamybą. Taip pat pabrėžiama būtinybė imtis darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, mažinti reguliavimo naštą ir pašalinti likusias vieningos rinkos kliūtis ir plėtoti tvarią ES pramonės ekosistemą, paremtą adekvačiais prekybos politikos sprendimais (tęsiant LPS derybas ir gerinant prekybinius santykius su strateginiais partneriais, atnaujinant ES prekybos politikos įrankius, gerinant priėjimą prie rinkų, stebint rinkas ir t.t.).
Išsamią ataskaitą (anglų kalba) rasite ČIA.
Parengta pagal LR Užsienio reikalų ministerijos informaciją
