Antradienį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) kartu su Latvijos ir Estijos prekybos ir pramonės rūmais išplatino bendrą kreipimąsi į savo šalių vyriausybes, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į verslo plėtrą stabdantį darbo rinkos disbalansą ir paskatinti imtis aktyvesnės imigracijos politikos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Europos pramonės ir prekybos rūmus vienijančios asociacijos „Eurochambres“ atliktos 52 tūkst. žemyne veikiančių įmonių apklausos duomenimis, šiemet kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas neigiamai įtakos 64-75% Baltijos šalių verslo. Mūsų regione šis neraminantis rodiklis yra didesnis nei Europos vidurkis.
Lietuvos, Latvijos bei Estijos pramonės ir prekybos rūmų teigimu, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas buvo ilgalaike problema, kurią dar labiau paaštrino pandemijos nulemti rinkų disbalansai. Be to, Baltijos šalių verslas susiduria su visų kvalifikacijų – aukštos, žemos ir vidutinės – darbo jėgos stygiumi, kuris riboja verslo plėtrą ir neleidžia patenkinti gamybos paklausos.
Šiame kontekste Baltijos šalių pramonės ir prekybos rūmai atkreipia dėmesį į tai, kad legali ir veiksminga imigracija iš trečiųjų šalių yra normalus, verslą ir visuomenes praturtinantis procesas, kurį tinkamai organizuojant, valdant ir tobulinant galima sukurti tvirtus pamatus inovacijoms ir ekonomikos augimui. Rūmai taip pat pastebi, kad daugelyje išsivysčiusių ES šalių migrantai sudaro apie 13% darbo jėgos, o Baltijos šalyse šis rodiklis tesiekia 3%.
Atsižvelgdami į verslo lūkesčius ir neraminančią padėtį darbo rinkoje, Baltijos pramonės ir prekybos rūmai kreipimesi savo šalių vyriausybių prašo aktyviai dalyvauti kuriant ir tobulinanti bendrąsias migracijos taisykles, taip pat migracijos klausimais artimiau bendradarbiauti mūsų regiono mastu, įskaitant, bet neapsiribojant tokiomis iniciatyvomis kaip bendroji Baltijos regiono trečiųjų šalių darbuotojų rinka ar suvienodintos Baltijos valstybių imigracijos ir trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo procedūros. Rūmai taip pat savo vyriausybių prašo kuo skubiau spręsti tokias opias įdarbinimo proceso vietas kaip keblus trečiose šalyse įgytų kvalifikacijų pripažinimas ar bendras darbo teisės lankstumas migracijos politikos kontekste.
„Jokiu būdu nesiūlome ignoruoti vietos darbo rinkos ugdymo, tačiau norime aiškiai pasakyti, kad trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimas Lietuvoje gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos ar tokių kaimyninių šalių kaip Lenkija. Teisingai valdomas imigracijos procesas neabejotinai sukurtų teigiamą impulsą verslui, inovacijoms, visuomenei. Vis dėlto teigiame, kad ligšiolinis trypčiojimas jau tapo nuostolingu ir stabdančiu Lietuvos bei viso Baltijos šalių progresą, todėl savo vyriausybių prašome kuo skubiau sėsti prie diskusijų stalo ir imtis realių veiksmų“, – komentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Giedrė Ražinskienė.
Bendrą kreipimąsi pasirašė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius, Latvijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Aigars Rostovskis ir Estijos prekybos ir pramonės rūmų generalinis direktorius Mait Palts.
