• Naujienos
  • Atmintinė verslui: ką reikėtų žinoti apie valstybės ir nereikšmingą (de minimis) pagalbą

    Verslas, norėdamas pasinaudoti nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) administruojamomis priemonėmis, susiduria su tokiais terminais, kaip – valstybės pagalba ar nereikšminga (de minimis) pagalba. Šias sąvokas verslo atstovui vertėtų žinoti, nes kiekvienai pagalbos formai yra taikomi atitinkami reikalavimai, kuriuos verslas turėtų įsivertinti prieš kreipdamasis į INVEGĄ.

    Apie valstybės pagalbą ir jos naudą verslui

    Valstybės pagalba yra valstybės parama, kuri teikia ekonominę naudą verslui, kurios jis negautų įprastomis rinkos sąlygomis. Valstybės pagalbą reguliuoja ne vienas Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktas, reglamentas, gairės ar teismų praktikos, todėl, priklausomai nuo to, kokius poreikius norima atliepti, pasirenkamas atitinkamas ES dokumentas. Kiekviena valstybė turi teisę iš jos valstybinių išteklių suteikti pagalbą tam tikriems ūkio subjektams arba tam tikriems sektoriams, vykdantiems ekonominę veiklą. Ši pagalba gali būti teikiama tiesiogiai per valstybės institucijas (įmones, įstaigas, organizacijas ir pan.), taip pat gali būti teikiama netiesiogiai per finansų tarpininkus. Valstybės pagalba gali būti teikiama įvairia forma, tokia kaip: kompensacijos, lengvatinės paskolos, garantijos, mokesčių lengvatos, tiesioginės investicijos į bendrovių kapitalą ir pan.

    Kaip teigia INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė Ieva Petkevičiūtė, teikiant valstybės pagalbą svarbi ūkio subjekto samprata. Ūkio subjektu gali būti laikomos įmonės, asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ekonominę veiklą, nepaisant subjekto finansavimo būdų ar juridinio statuso ir dydžio. Kaip minėta, ūkio subjektas turi vykdyti ekonominę veiklą, o paprastai tariant – bet kokią veiklą, kuri apima prekių ir (ar) paslaugų teikimą rinkoje.

    „Verslo atstovams, kurie domisi, kokiomis finansavimo priemonėmis galėtų pasinaudoti jų verslas, klausimų gali kelti ne tik minimos sąvokos, bet ir nežinojimas, kokius reikalavimus verslas turėtų atitikti norėdamas pasinaudoti valstybės teikiama pagalba. Paprastai valstybės pagalbos teikimo sąlygos būna didžia dalimi integruotos į priemonės aprašymą, todėl, jei verslas atitinka nurodytas sąlygas, jis gali kreiptis ir pasinaudoti jį dominančiomis pagalbos priemonėmis,“ – sako Ieva Petkevičiūtė.

    Į ką vertėtų atkreipti dėmesį norint pasinaudoti nereikšminga (de minimis) pagalba

    Viena iš valstybės paramos teikimo tipų yra nereikšminga arba dar kitaip vadinama de minimis pagalba. Tai nedidelės vertės valstybės parama, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti teikiamą pagalbą su Europos Komisija bei kuri nedaro poveikio prekybai tarp šalių ir neiškraipo konkurencijos. Dėl de minimis pagalbos reglamentavimo universalumo, paprastumo bei lengvesnio pritaikomumo, nemaža dalis pagalbos teikėjų pagalbą ūkio subjektams teikia de minimis forma.

    Šia pagalba gali pasinaudoti visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio. De minimis pagalba, kaip ir valstybės pagalba, yra teikiama ūkio subjektams, kurie vykdo ekonominę veiklą. Tai gali būti juridiniai, fiziniai subjektai, o vieną ūkio subjektą gali sudaryti ir keli ūkio subjektai arba įmonės, kurios turi kitos įmonės kontrolinį akcijų paketą ir kontroliuoja ar netiesiogiai dalyvauja jos valdyme.

    Anot I. Petkevičiūtės, de minimis pagalba vienam ūkio subjektui per 3 mokestinius metus negali viršyti 200 tūkst. Eur, o įmonėms, vykdančioms krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį – 100 tūkst. Eur. Todėl, kuomet planuojama kreiptis į INVEGĄ, yra svarbu žinoti, kiek de minimis pagalbos jau gauta. Pavyzdžiui, kai kreipiamasi 2022 m., svarbūs yra einamieji mokestiniai metai bei dveji metai prieš tai, t. y. 2021 ir 2020 m. Taip pat reiktų vertinti, kiek de minimis pagalbos yra gavęs ne tik besikreipiantysis, bet ir su juo susijusios įmonės, todėl svarbu yra teisingai įsivertinti, ar įmonė kartu su susijusiomis įmonėmis nėra išnaudojusios maksimalios pagalbos sumos, ir užsipildyti vienos įmonės deklaraciją.

    Kaip ir valstybės, taip ir de minimis pagalba gali būti įvairių formų, o skiriamos pagalbos sumos riba taikoma nepriklausomai nuo finansavimo priemonės formos ir negali viršyti maksimalios de minimis pagalbos sumos. Jei visgi kyla klausimų ir neaišku, kiek yra išnaudota de minimis pagalbos sumos, arba, jeigu yra išnaudota visa de minimis pagalbos suma ir kyla klausimas, kada vėl bus galima pasinaudoti šia pagalba, informaciją apie visą suteiktą pagalbą galima pasitikrinti Konkurencijos Tarybos administruojamame suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, kur galima gauti pažymą apie suteiktą valstybės arba de minimis pagalbą.

    Kartais nutinka taip, kad viena įmonė susijungia su kita, todėl iškyla klausimas, kas nutinka su gauta de minimis pagalbos suma ir ar ši suma po susijungimo atsinaujina? Visgi, jei dvi įmonės susijungia, atsižvelgiama į visą jau anksčiau suteiktą de minimis pagalbą bet kuriai iš susijungiančių įmonių. Taigi visa de minimis pagalba, suteikta prieš susijungimą, išlieka teisėta. Jeigu po susijungimo nutinka taip, kad yra išnaudota visa leistina de minimis pagalbos suma, tuomet įmonėms reikės palaukti, kol ta riba bus tinkama ir galės kreiptis dėl valstybės pagalbos priemonių.

    Pasak INVEGOS atstovės, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tam tikrus de minimis pagalbos teikimo apribojimus. Remiantis de minimis reglamentu, pagalba negali būti teikiama įmonėms, kurios veikia žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, vykdo pirminės žemės ūkio produktų veiklą, taip pat pagalba neteikiama ir eksportui, kai tai siejama su eksportuojamais kiekiais ir platinimo tinklo kūrimu ar einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla, pvz., ši pagalba netaikoma INVEGOS teikiamoms eksporto kredito garantijoms. Taip pat de minimis pagalba negali būti skiriama įmonėms, vykdančioms krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti. Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms, taip pat pirminiame žemės ūkio sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams de minimis pagalbos teikimą nustato specialūs tų sričių de minimis reglamentai.

    „Per visą COVID-19 pandemijos laikotarpį INVEGA verslui pasiūlė įvairiausių finansavimo priemonių, kurios buvo teikiamos kaip valstybės pagalba arba de minimis pagalba. Verslas galėjo pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis, palūkanų kompensacijomis, garantijomis bei įvairiomis subsidijomis. Suteikta valstybės pagalba leido lengviau įveikti pandemijos iššūkius, prisitaikyti prie naujos situacijos, auginti ir kurti naujus verslus. Reaguojant į naujus iššūkius bei atliepiant verslui kylančius poreikius, yra kuriamos naujos priemonės arba atnaujinamos jau esamos, kad jomis galėtų pasinaudoti kuo platesnis gavėjų skaičius,“ – teigia Ieva Petkevičiūtė.

     

    INVEGOS informacija

Skip to content