• Naujienos
  • ACCESS mokymai investuotojams: gera idėja nelygu verslas

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai rugpjūčio 17 dieną pakvietė verslininkus ir investuotojus į projekto „Paramos verslui sistemos akceleravimas (ACCESS)“ mokymus, kurių tikslas buvo suteikti žinių, praktinių pavyzdžių bei pasidalinti patirtimi – kaip tapti investuotojais ankstyvajame naujų verslų / startuolių etape.

    Vėl gyvai susitikti leidusius mokymus vedė rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, investuotojas, investicinio fondo „Nextury Technology Fund“ valdybos pirmininkas Ilja Laurs. Investicinio fondo „Nextury Technology Fund“ turtas investuojamas į technologijų sektoriaus bendroves, įtrauktas į vertybinių popierių biržos sąrašus visame pasaulyje, todėl knygos „Verslas naujai“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiems įmonės kūrimo principams šiuolaikiniame pasaulyje ir kuri negrožinės literatūros kategorijoje pripažinta bestseleriu Lietuvoje, autorius pasidalino naudingomis įžvalgomis ir patarimais. Išskirtine galimybe dalyvauti mokymuose pasinaudojo bemaž 40 verslininkų.

    „Šimtaprocentinė garantija visada ateina su nuliniu uždarbiu“, – susirinkusiems sakė Ilja Laurs ir pabrėžė, kad investicijose grąžos ir rizikos santykis yra labai didelis. Tradiciniai verslai dažnai nepatenkina šio santykio, todėl investuotojai renkasi startuolius iš skaitmeninio verslo ir technologijų srities. Turint lėšų investuoti reikia. Deja, mokymų lektorius pastebi, kad finansinio raštingumo trūkumas veda link to, kad investuojama daugiausiai tik į tai, kas geriausiai suprantama, t.y. nekilnojamasis turtas. Išmanyti sritį į kurią investuoji yra labai gerai, tačiau reikėtų išnaudoti ir kitas investavimo galimybes. Patariama investicijų portfelį skirstyti pagal Rokfelerio taisyklę: trečdalis investuojama į nekilnojamąjį turtą, trečdalis – indėliai, obligacijos, t.y. tai, kur investicijų grąža garantuota ir likusį trečdalį portfelio turėtų sudaryti investicijos į akcijas.

    „Investicijos į startuolius – ypatingai specifinis instrumentas, nes susijęs su labai didele rizika, tačiau su 10 proc. tikimybe galima tikėtis ir 1000 proc. grąžos“, – kalbėjo I. Laurs ir akcentavo aktyvaus investuotojo įsitraukimo svarbą. Investuotojo pasyvumas, pasak jo, garantuotai veda link nulinės grąžos. Aktyvumas – tai resursais, pinigais ir kontaktais padėti startuoliui, juk dažnai pagrindinė investuotojo motyvacija yra ne piniginė motyvacija, o savirealizacija.

    Paklaustas ką mano apie kriptovaliutą, kaip investicinį objektą I. Laurs atsakė, kad jeigu nusimanote – reikia investuoti, jeigu nesuprantate – investuoti ne daugiau nei 1 proc. investicijų portfelio ir žiūrėti į tai kaip į ruletę. Kriptovaliutos turi vertę, nes yra produktas ir priemonė, beje rimta alternatyva bankinei sistemai. Kaip pavyzdį verslininkai išgirdo istoriją apie įmonę, kuri moka atlyginimus darbuotojams tik kriptovaliuta ir džiaugiasi, kad nesusiduria su problemomis ir jiems nėra svarbu kokios šalies darbuotojui mokama.

    Kalbant apie investuotojo atsakomybes, labai svarbu valdyti rizikas ir gerai suprasti investavimo būdus, nes atsakomybių investuotojui yra kur kas daugiau nei investuota suma. Investuojant į startuolį svarbu pasirinkti sritį ir neinvestuoti jeigu nesupranti. Ir tai ne tik dėl per didelės rizikos, bet ir dėl to, jog bus sudėtinga duoti naudos startuoliui. Todėl idealu jeigu investuotojas puikiai supranta ir startuolio technologiją, ir procesą, tuomet gali prisidėti ne tik investicija, bet ir kompetencija bei, žinoma, kontaktais. „Kartais vienas investuotojo skambutis gali padėti sutaupyti du metus ieškojimų“, – sako Ilja.

    Investuotojai sulaukia daugybės prašymų, todėl atsirenkant kur investuoti neretai vertinamos komandos ir jų resursai. Ilja pažymi, kad „sėkminga investicija yra ne į startuolį, ne į idėją, o į žmogų. Gerų idėjų santykis su individais kurie nori jas išbandyti ir realizuoti yra 100 prie 1“. Be to, 80 proc. startuolių sėkmės susilaukia ne ten, kur pradėjo, todėl investuotojas individe turėtų ieškoti obsesijos vystoma idėja, asmeninės rizikos prisiėmimo drąsos, investuojant tiek savo laiką, tiek finansus ir kitus išteklius. Individas turi turėti patirties ir kompetencijos, o biudžeto įsisavinimo ekspertų I. Laurs pataria vengti: „dažniausiai startuoliai turi produktą ir ieško pinigų marketingui, tačiau aplink mus labai daug informacijos, yra daug eterį užpildančių žinučių, tad rinkos dalį iškovoti yra sunku“.

    Ilja Laurs pataria nepamiršti, kad gera idėja nėra pakankama sėkmingam verslui. Nepakanka ir tik vienos siauros savybės pagerinimo. Reikia investuoti į potencialiai gerus verslus, kur kuriamas savarankiškai galintis veikti produktas, turintis potencialą uždirbti pinigus. Tik 1 proc. gerų idėjų gali būti savarankišku verslu.

    Ilja mokymų dalyviams pateikė bendrus esminius principus investuotojui:

    1. Investicija turi būti prižiūrima. Tai apima protingą kontrolę bei pridėtinę investuotojo atnešamą vertę startuoliui.
    2. Investuotojų arba angelų sindikatas yra efektyvus būdas skirstyti rizikai. Mini sindikate dažniausiai yra 5 investuotojai. Paskiriamas vienas “lead’as” startuoliui prižiūrėti. “Lead’as” uždirba ne tik 20 proc. investicijos, bet ir 20 proc. nuo kitų narių pelno. Tokiu atveju galimas kitų narių pasyvus dalyvavimas. Be to sindikatas didina vertės sukūrimo galimybę per finansus, žinias, kontaktus ir ryšius.
    3. Pasirinkti tinkamiausią momentą ateiti į startuolį. Per anksti atėjus rizika yra labai didelė, nes langas tarp naujos technologijos ir masinio vartojimo yra 7 metai. Tinkamiausias momentas ateiti į startuolį yra tuomet, kai įrodomas verslo modelis, tačiau dar nėra plėtros, augimo. Tuomet investuojamos lėšos jau atneša pelną.
    4. Pasirinkti tinkamą instrumentą – investicija per tiesioginę nuosavybę ar konvertuojamą paskolą.

    Tad kaip investuotojui maksimizuoti grąžą? „Tai menas atrasti startuolį, kuris bus laimėtojas ir jam maksimaliai padėti“, – sako I. Laurs, kurio patirtis rodo, kad teisingos vertybės, žodis ir susitarimas bei geranoriškumas lemia daugiau, negu formaliai apibrėžtos sąlygos kontrakte.

     

    Mokymų skaidres rasite ČIA.

    Projektas Nr. LT-PL-4R-301 „Paramos verslui sistemos akceleravimas (ACCESS)“ įgyvendinamas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo INTERREG V-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą.

Skip to content