• 2020 m. rudens ekonominė prognozė Lietuvai ir ES

    2020 m. ES rudens ekonominė prognozė

    Šiandien Europos Komisijos skelbiamoje 2020 m. rudens ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks 7,8 proc., tačiau vėliau jos augimas sieks 4,2 proc. 2021 m. ir 3 proc. 2022 m. Pagal šią prognozę ES ekonomika 2020 m. susitrauks 7,4 proc., tačiau vėliau atsigaus ir augimas sieks 4,1 proc. 2021 m. ir 3 proc. 2022 m. Palyginti su 2020 m. vasaros ekonomine prognoze, ES ir euro zonos augimo projekcijos yra šiek tiek padidintos 2020 m. ir sumažintos 2021 m. Nesitikima, jog 2022 m. tiek euro zonos, tiek ES rezultatai pasieks iki pandemijos buvusį lygį.

    Pandemijos poveikis ekonomikai visoje ES labai skyrėsi, tas pats pasakytina ir apie atsigavimo perspektyvas. Tai priklausys nuo viruso plitimo, visuomenės sveikatos priemonių, kurių imamasi viruso plitimui stabdyti, griežtumo, sektorių, kurie sudaro nacionalinę ekonomiką, ir atsakomųjų nacionalinės politikos priemonių tvirtumo.

    Daugiau informacijos čia.

     

     

    2020 m. rudens ekonominė prognozė Lietuvai

    Prognozuojama, kad 2020 m. Lietuvos realusis BVP sumažės tik apytikriai 2,25 proc., nes eksportas išliko atsparus ir sušvelnino vidaus paklausos sumažėjimą. Prognozuojamu laikotarpiu ekonomikos augimas atsigaus iki 3 proc. 2021 m., o 2022 m. šiek tiek viršys 2,5 proc.

    Ekonomikai augant nedarbo lygis laipsniškai mažės – nuo 8,9 proc. 2020 m. iki 8 proc. 2021 m. ir 6,9 proc. 2022 m.

    Prognozuojama, kad infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje 2020 m. sumažės  iki 1,3 proc., daugiausia dėl mažesnių energijos išteklių kainų. Ekonomikai atsigaunant infliacija šiek tiek didės iki 1,5 proc. 2021 m. ir iki 1,7 proc. 2022 m.

    Numatoma, kad dėl atsako į COVID-19 krizę padidėjusių valstybės išlaidų ir automatinių stabilizatorių valdžios sektoriaus deficitas 2020 m. viršys 8 proc. BVP. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 6 proc., iš  kurių 1,5 proc. punkto galiausiai bus finansuojama pagal Ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonę.

    Dėl padidėjusio valdžios sektoriaus deficito skolos ir BVP santykis išaugs nuo 35,9 proc. 2019 m. iki apytikriai  47,25 proc. 2020 m. ir po to iki 50,75 proc. 2021 m.

    Daugiau informacijos čia.

Skip to content