Pratarmė
Programų optimizavimas, ko gero, yra vienas prieštaringiausių uždavinių profesinio rengimo sferoje. Žodis „optimizavimas“ turi ekonominį atspalvį, todėl programų optimizavimas reikalauja ne tik įvertinti esamą tam tikro sektoriaus padėtį, nustatyti vykstančius pokyčius ir tendencijas, bet taip pat įvertinti ir palyginti vienos srities programas konkretaus regiono ar net šalies mastu. Optimizuojant patiriama nemažai laiko sąnaudų, kad naujoji programa iš tikrųjų būtų kuo labiau orientuota į darbo rinkos poreikius. Kita vertus, optimizuojant programas atrandami nauji kvalifikaciniai reikalavimai, kurie nebuvo užfiksuoti profesinio rengimo standartuose. Tad optimizuojant galima parengti rekomendacijas standartams atnaujinti. Tai yra aktualus profesinio rengimo sistemos kaitos uždavinys.
„Įsidarbinimo galimybių išplėtimas optimizuojant profesinio rengimo programas“ – tai projektas, orientuotas į automechanikos paslaugų sektorių. Šiandien Lietuvoje yra per 2000 įmonių, remontuojančių automobilius. Keičiantis rinkos reikalavimams, augant konkurencijai, automobilių aptarnavimo serviso įmonės turi turėti kvalifikuotus specialistus, šiuolaikines gedimų diagnostikos priemones, teikti įvairialypį ir malonų klientų aptarnavimą. Automobilių mechanikai turėtų pasižymėti verslumu, kad esant reikalui, galėtų įsteigti ir plėtoti smulkias ar vidutines įmones.
Projekto partneriai numatę per dvejus metus ištirti automobilių aptarnavimo įmonių kvalifikacijų poreikį, įvertinti automechanikos sektoriaus tendencijas, atlikti palyginamąją automechanikos programų analizę ir pasiūlyti naują mokymo programą, pagal kurią bus rengiami ne tik profesinių mokyklų moksleiviai, bet ir tobulinama įmonėse dirbančių meistrų kvalifikacija. Projekto metu taip pat bus paruošta mokymo programų optimizavimo metodologija bei knyga mokytojams.
Tikimės, kad kartu su Vokietijos, Suomijos ir Lietuvos partneriais sėkmingai įgyvendinsime visą optimizavimo procesą ir pasieksime, kad tai taptų naudinga ir įkvepiančia patirtimi Lietuvos bei kitų ES šalių mokykloms.
Lina Kaminskienė, projekto koordinatorė
Bandomasis projektas LT/01/B/F/PP-137 011
Įsidarbinimo galimybių išplėtimas optimizuojant Profesinio rengimo programas
Projektas „Įsidarbinimo galimybių išplėtimas optimizuojant profesinio rengimo programas“ yra skirtas profesinio rengimo suderinamumui, atsižvelgiant į kintančius veiklos pasaulio poreikius, technologines naujoves, nacionalinę ir Europos Sąjungos plėtros strategiją.
Projektas orientuotas į mechanikos profesijų sritį, kuri pastaruoju metu susiduria tiek su didele nedarbo problema, tiek su pernelyg siauros kvalifikacijos, neleidžiančios žmonėms, baigusiems profesines mokyklas, įgauti reikiamo lankstumo ir mobilumo darbo rinkoje, problemomis.
Projekto tikslas – optimizuotis mechanikos sektoriaus profesijų grupę (posistemę), sukuriant naujovišką mokymo programą (curriculum). Projekto metu taip pat bus parengtas profesinio rengimo programų optimizavimo metodologijos vadovas, kuris vėliau gali būti naudojamas gerinant kitų šakų ar sektorių programas. Svarbus projekto uždavinys – sukurti lanksčią moduliais pagrįstą programą, kuri reaguotų tiek į profesinio rengimo sistemos, tiek į mechanikos sektoriaus pokyčius.
Projekto metu bus įgyvendinti šie uždaviniai:
atlikta kvalifikacinių poreikių analizė (nustatoma, ko reikia);
atlikta mokymo programų analizė (nustatoma, ko mokoma);
sukurtas metodologijos vadovas mokymo programoms optimizuoti;
sukurta naujoviška mokymo programa automechanikos sektoriui;
išbandyti nauji programos moduliai;
atlikta projekto rezultatų sklaida.
Projektas visų pirma, skirtas profesinėms mokykloms, taip pat įmonėms ir jauniems žmonėms, kurie mokosi profesinėse mokyklose. Pagrindiniai projekto partneriai yra:
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (LT);
Vytauto Didžiojo universitetas (LT);
Marijampolės profesinio rengimo centras (LT);
Tamperės koledžas (FIN);
Bremeno universitetas ir jų vietiniai partneriai;
Flensburgo universitetas (D).
Visos organizacijos pasižymi reikiama kompetencija bei turi dalyvavimo nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose patirtį. Projekto kotraktorius ir koordinatorius yra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, o valdymo grupę sudaro atstovai iš visų dalyvaujančių partnerių organizacijų.
„Įsidarbinimo galimybių išplėtimas optimizuojant profesinio rengimo programas“ – tai dvejų metų projektas, kurio misija bei pasiekti rezultatai bus platinami per partnerių organizacijų tinklą (universitetai – koledžai – prekybos, pramonės rūmai – profesinės mokyklos), per įvairius informacinius kanalus (organizacijų tinklapius, biuletenius, žurnalus ir t.t.). Bus organizuoti 4 seminarai ir baigiamoji konferencija Kaune.
Lina Kaminskienė, projekto koordinatorė
Projekto partneriai
Bandomąjį projektą įgyvendins penki formalūs ir vienas neformalus partneris: Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centras, Marijampolės profesinio rengimo centras, Tamperės koledžas bei Bremeno universitetas ir jų vietiniai partneriai – Flensburgo universitetas.
Dalyvaujančios organizacijos – ne naujokės projektinėje veikloje. Vokietijos partneriai turi ilgametę profesinio rengimo, inovacijų, tarptautinio bendradarbiavimo projektuose patirtį. Flensburgo universitetas ypač sustiprina projekto profesinę pusę, kadangi atlieka mokslinius tyrimus automechanikos srityje, aktyviai konsultuoja ir bendradarbiauja su automechanikus rengiančiomis profesinėmis mokyklomis bei įmonėmis.
Tamperės koledžas yra aktyvi Tamperės regiono institucija. Atsižvelgdamas į savo regiono poreikius, koledžas rengia šių sričių specialistus: metalo inžinerijos, tekstilės, avalynės, kirpimo, grafinio meno technologijos, aviacijos, elektros inžinerijos ir kitų. Jis vienija keletą profesinių mokyklų bei institutų ir kitų miestų. Tarptautinį bendradarbiavimą koledžas laiko viena iš stipriausių savo institucijos veiklos sričių. Šiame projekte koledžas išsiskiria aktyvumu ir iniciatyvumu, siekdamas suderinti tiek projekto, tiek savo organizacijos plėtros planus.
Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centro darbuotojai nuo pat pirmų projektinių idėjų tapo aktyvūs projekto partneriai, turintys vertingų pasiūlymų ir pastabų. Šių partnerių pasiekimai gerai žinomi Lietuvoje. Tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu Profesinio rengimo studijų centras subūrė platų užsienio partnerių tinklą. „Optimizavimo“ projekte universitetas yra partneris ir konsultantas, sustiprinantis projekto metodologinį pagrindą bei padedantis išlaikyti reikiamą balansą tarp Lietuvos automechanikos realijų ir Europos Sąjungos tendencijų.
Marijampolės profesinio rengimo centras įsitraukė į projekto veiklą, turėdamas aiškų tikslą patobulinti ir atnaujinti šiuo metu turimą automechanikos programą, kuri leistų parengti tokio paties lygio specialistus kaip ir Suomijoje ar Vokietijoje. Mokykla savo dalyvavimu įrodė, kad geba būti patikimas ir atsakingas partneris.
Visoms šioms institucijoms ir organizacijoms vadovauja, jų veiklą koordinuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tai darbdavių interesams atstovaujanti organizacija. Ji atsakinga už bendrą projekto vadybą ir administravimą, nuolatinio ryšio su verslo pasaulio atstovais užtikrinimą.
Vytauto Didžiojo Universitetas www.vdu.lt/prsc
Bremeno Universitetas www.uni-bremen.de
Flensburgo Universitetas www.biat.uni-flensburg.de/biat.www/projekte/vet_op/vetop.htm
Marijampolės Profesinio Mokymo centras
Tampere Koledžas www.tao.tampere.fi
Parengė: Aušra Misionytė, Aistė Račkauskaitė, Danguolė Šidlauskienė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Projekto partneriai atliko savo šalių automechanikos sektoriaus analizę
Lietuvos automechanikos sektoriaus analizės rezultatus pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centro doktorantas Vidmantas Tutlys. Galima išskirti šias analizės išvadas:
Pagrindinę Lietuvos automechanikos sektoriaus dalį sudaro paslaugų sektorius: autotransporto priemonių remontas ir prekyba. Autotransporto priemonių gamyba Lietuvoje nėra išplėtota ir ją iš esmės sudaro tik atskirų agregatų ir mazgų gamyba.
Didžiausią automobilių aptarnavimo rinkos dalį užima individualios įmonės bei nedidelės akcinės bendrovės.
Didžioji automobilių aptarnavimo klientų dalis yra panaudotų automobilių savininkai arba perpardavinėtojai.
Daugiausiai automobilių aptarnavimo įmonių specializuojasi važiuoklės, variklio ir kėbulo taisymo srityse.
Nors užimtumas automobilių aptarnavimo srityje nežymiai auga, tačiau jis sudaro tik nedidelę bendrojo gyventojų užimtumo dalį (1,2–1,6 %).
Vokietijos automechanikos sektoriaus analizės rezultatus pristatė Flensburgo universiteto doktorantas Matthias Becker. Šioje analizėje pažymima, kad Vokietijos automechanikos sektoriuje pagal darbuotojų skaičių bei apyvartą autotransporto priemonių gamyba pirmauja automobilių aptarnavimo sektoriaus atžvilgiu. Todėl sektoriaus struktūroje nepriklausomų automobilių aptarnavimo ir gamintojų aptarnavimo įmonių skaičius yra panašus: 2000 m. veikė 23350 savarankiškų aptarnavimo įmonių ir 23650 gamintojų aptarnavimo įmonių (1). Vokietijos automobilių aptarnavimo struktūroje daugiausiai vyrauja smulkios įmonės, kuriose dirba nuo 1 iki 4 darbuotojų. Vokietijos automobilių aptarnavimo serviso įmonės, kartu su automobilių gamintojais, automechanikos sektoriaus standartizacijos institucijomis, įmonių asociacijomis bei Pramonės ir prekybos rūmais aktyviai dalyvauja automechanikos specialistų profesinio rengimo, ypač organizuojant praktinį profesinį mokymą.
Suomijos automechanikos sektoriaus analizę pristatė Marjut Salminen. Analizėje akcentuojama tai, kad Suomijos automechanikos sektorius pagal veiklos sritis apima įvairių transporto priemonių – lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų, žemės ir miškų ūkio technikos bei jos agregatų gamintojus ir įmones. Todėl automechanikos specialistų, tarp jų ir automobilių taisymo bei remonto specialistų, profesinis rengimas Suomijoje orientuotas į automobilių ir kitų transporto priemonių, metalo apdirbimo ir mašinų gamybos technologijos sritis.
Projekto partnerių šalių automechanikos sektoriaus analizė parodė skirtingus šio sektoriaus profilius Lietuvoje, Vokietijoje ir Suomijoje. Daugiausiai bendrų bruožų šiose šalyse yra lengvųjų automobilių taisymo ir techninės priežiūros srityje.
Georg Spöttl, Matthias Bekerr, Flensburgo universitetas
Automechanikų rengimo programų analizė
Remdamasis projekto partnerių surinkta ir apibendrinta informacija, Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centras atliko Lietuvos, Vokietijos ir Suomijos automechanikų III profesinio išsilavinimo lygio profesinio mokymo standartų ir programų lyginamąją analizę. Tyrimo metu buvo palyginti šie profesinio mokymo programų parametrai: programų pavadinimai, suteikiama kvalifikacija, mokymosi trukmė, reikalavimai stojantiesiems, programose numatytos specializacijos, teorinio ir praktinio mokymo santykis, numatyta kompetencija.
Lyginamoji analizė parodė, kad pagal daugelį parametrų Lietuvos, Vokietijos ir Suomijos automechaniko profesinio mokymo programos yra panašios.
Vokietijos automechaniko profesinio mokymo programos išsiskiria iš Lietuvos ir Suomijos programų tuo, kad jose pateikti išsamesni ir nuoseklesni automechaniko kompetencijos aprašymai, atitinkantys automobilio ir jo sistemų bei agregatų taisymo technologiją ir darbų seką. Šiose programose, skirtingai nei Lietuvos ir Suomijos, didelis dėmesys skiriamas darbo proceso planavimo, nuolatinės darbo ir jo rezultatų kokybės tikrinimo, aplinkos apsaugos ir efektyvaus materialinių išteklių naudojimo, darbo teisės ir kolektyvinių derybų su darbdaviais kompetencijai.
Lietuvos automechanikų profesinio rengimo standarte ir mokymo programose, skirtingai nei Vokietijos ir Suomijos programose, bendroji kompetencija nėra išskirta į atskirą grupę.
Nepaisant tam tikrų skirtumų, lyginamoji analizė parodė, kad šalys turi pakankamai galimybių kurti bendrus automechanikų profesinio mokymo modulius.
Vidmantas Tutlys, Vytauto Didžiojo universitetas
Mokymo moduliai – automechanikų rengimo naujovė
Pagal geografinę padėtį Marijampolės apskritis yra pasienyje su Lenkija, kur veikia Kalvarijos muitinės kontrolės postas – vartai tarp Rytų ir Vakarų. Dėl to Marijampolės apskrities teritoriją kasdien kerta tūkstančiai lengvųjų ir krovininių automobilių, o baigus tiesti automagistralę Via Baltika, jų srautas dar padidės. Šiuo metu Marijampolėje ir aplinkiniuose miesteliuose yra susiformavusi automobilių remonto ir techninės priežiūros paslaugų infrastruktūra, kuri gana sparčiai plečiasi. Didėja kitų valstybių automobilių, tranzitu vykstančių per mūsų šalį, skaičius. Tai didina poreikį Marijampolės PRC rengti automechanikus pagal visai Europai priimtinus standartus ir mokymo programas. Todėl turime viltį, jog dalyvavimas tarptautiniame Leonardo da Vinci programos projekte „Įsidarbinimo galimybių išplėtimas optimizuojant profesinio rengimo programas“ padės spręsti reikiamo profilio automechanikų rengimo problemą.
Džiaugiamės galėdami dalyvauti dalykiškame projekte ir didžiuojamės, kad esame partneriai svarbios visuomeninės organizacijos ir solidžių mokymo institucijų, kurios mūsų centro pedagogų indėlį laiko esant reikalingą ir naudingą, kuriant ir įgyvendinant bendrą automechanikų mokymo programą.
Ištyrus automechanikų darbą paaiškėjo, kad visose trijose šalyse automechanikai daugiausiai laiko praleidžia remontuodami automobilius. Vokietijoje įmonės taip pat daug laiko skiria techninei priežiūrai ir, ypač didelės įmonės, diagnostikai. Lietuvos vidutinės įmonės išsiskiria tuo, kad nemažai laiko praleidžia atlikdamos kėbulo remonto darbus.
Tyrimo metu prašyta įmonių įvertinti automechanikų veiklos sritis pagal svarbą. Vokietijoje techninė priežiūra buvo įvardyta kaip pati svarbiausia automechanikų veiklos sritis. Taip pat svarbiomis laikomi susidėvėjusių sistemų ir dalių remontas, pagrindinė sezoninė apžiūra, gedimų radimas ir taisymas, speciali diagnostika ir remontas. Mažiausiai svarbios veiklos sritys yra transporto priemonių priežiūra bei administraciniai ir parengiamieji darbai.
Suomijoje net penkios automechanikų veiklos sritys yra laikomos labai svarbiomis: techninė priežiūra, susidėvėjusių sistemų ir dalių remontas, pagrindinė sezoninė priežiūra, gedimų radimas ir taisymas. Mažiausiai svarbios veiklos sritys yra agregatų remontas bei administraciniai ir parengiamieji darbai.
Lietuvoje svarbiausiomis veiklos sritimis yra laikomas gedimų taisymas ir gedimų radimas bei remontas. Mažiausiai svarbios yra papildoma instaliacija, transporto priemonių priežiūra, administraciniai ir parengiamieji darbai, specialūs išplėtimai bei instaliacija.
Taigi apibendrintai galima teigti, kad visose trijose partnerių šalyse techninė priežiūra, gedimų radimas ir taisymas, pagrindinė sezoninė priežiūra yra laikomos labai svarbiomis veiklos sritimis, o transporto priemonių priežiūra, administraciniai ir parengiamieji darbai yra laikomi mažiau svarbiais uždaviniais.
Visose trijose partnerių šalyse įmonių vadovai teigia, kad automechanikams trūksta modernių technologijų (kompiuterinio raštingumo, žinių apie naujas dyzelio technologijas ir kt.), užsienio kalbų, elektronikos žinių. Vokietijoje automechanikai dažniausiai dalyvauja technologijų, verslo administravimo ir informacinių technologijų mokymuose. Suomijoje automechanikai dalyvauja diagnostikos, kėbulo remonto, informacinių technologijų, užsienio kalbų ir kt. mokymuose. Lietuvoje – remonto, kėbulo remonto ir dažymo, diagnostikos ir informacinių technologijų mokymuose.
Įvertinus automechanikų veiklos sričių svarbumą, kompetencijos trūkumą, dalyvavimą mokymuose, taip pat kiekvienos šalies atskirus poreikius, buvo pasirinktas bendras važiuoklės gedimų diagnostikos ir taisymo modulis. Jis bus parengtas remiantis kvalifikacijos tyrimais ir išbandytas visose trijose partnerių šalyse.
Aistė Račkauskaitė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
