Paskutinę kovo mėnesio dieną Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Marijampolės filialas sukvietė verslininkus, architektus, istorikus, savivaldos ir kt. profesijų atstovus diskusijai „Kaip įprasminti verslą Marijampolėje“. Šio susitikimo tikslas – paskatinti verslo įprasminimo iniciatyvą, aptarti šio proceso galimybes ir poreikį, kokiomis formomis viskas galėtų būti kuriama. Svarbiu diskusijos akcentu tapo miesto patrauklumo kūrimas, kaip verslo bendruomenė galėtų prisidėti, kad į Marijampolę norėtųsi sugrįžti ir patiems gyventojams, ir miesto svečiams.
Iveta KEMERZŪNAITĖ, Laikraštis ,,Suvalkietis“
Ar verslo įprasminimo reikia? Kokiu būdu tai padaryti? Kas tai turėtų būti? Šiuos ir daugiau klausimų diskusijos pradžioje kėlė KPPAR Marijampolės filialo vadovė Kristina Grigė. Susitikimas šia tema organizuotas, nes jau kurį laiką tyliai buvo kalbamasi, kaip mieste galėtų įsiamžinti verslas. Marijampolės savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Arvydas Bekeris teiravosi diskusijos dalyvių, kaip jie patys įsivaizduoja šią idėją ir papasakojo, kokie planai yra jau numatyti viešosiose erdvėse. Taip pat architektai atskleidė, kad ilgai lauktos krepšinio arenos leidimas statyboms žadamas jau šiais metais.
Idėjos, kaip įprasminti verslą, sukosi įvairiomis kryptimis – nuo šiuolaikinio meno centro ar Marijampolės verslo istoriją skirtingais laikotarpiais liudijančio muziejaus iki edukacijų įmonėse ar pažintinio Marijampolės kelio turistams. Pritarta, kad Marijampolės miestas svarbus Lietuvos istorijai dėl iškilių asmenybių, kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ar Jonas Jablonskis, todėl tai reikia pabrėžti nacionaliniu lygmeniu. Nepamirštas ir Kvietiškis, kuris galėtų tapti lankytojų traukos centru. Nors minčių daug, tačiau jos visos labai skirtingos – nutarta, kad reikalingas aiškus konceptas, sritys ir kryptys, o tą pasiekti padėtų specialistų grupė. Šia kryptimi aiškią nuomonę išsakė architektas Gintautas Vieversys. Jis mano, kad kuriamas muziejus turi nešti aiškią žinutę visuomenei, kitaip nėra tikslo kurti kažką naujo. Taip pat akcentavo, kad svarbu nešti žinią, kaip verslą reikia kurti. Mūsų mieste pastebimas informacijos trūkumas, ypač jaunimui, kuris dažniausiai ir nežino, kokia yra verslo kūrimo pradžia ir tolimesnis kelias.
Diskusijoje dalyvavo ir Marijampolės savivaldybės atstovai, nes verslas ir savivalda yra ypač glaudžiai susiję. Meras Povilas Isoda apie naujus projektus kalbėjo atsargiai, prabrėždamas, kad tam reikalingas nemažas biudžetas, todėl skatino daugiau atkreipti dėmesį į jau suplanuotus projektus.
Pradžioje savo lūkesčius išsakęs KPPAR Marijampolės filialo tarybos pirmininkas Vygantas Subačius buvo teisus – diskusija tikrai vaisinga. Jos tikslas nebuvo surasti aiškius sprendimus, daugiau tikėtasi atsirinkti, kas yra reikalinga, kad Marijampolės verslas būtų matomas, o pats miestas taptų įdomus ne tik pačiam verslui, bet ir tiems, kurie neštų pelną.
Priimta bendra išvada – medžių sodinimas ir nauji suoliukai į miestą pokyčių neatneš. Diskusija tapo pradžia naujoms idėjoms, todėl tai tikrai ne paskutinis susitikimas. Dalyviai sutiko, kad reikalinga darbo grupė, kuriai priklausytų ir jauni žmonės, turintys savo požiūrį, ko reikėtų, kad miestas būtų patrauklus visiems ir pritrauktų bei paskatintų naujų gyventojų, svečių atvykimą.
