„Pameistrystė yra tinkamiausias būdas surasti tinkamą darbuotoją. Kompensuojama 40 proc. pameistrio gaunamo MMA, baigęs jis įsipareigoja 6 mėnesius atidirbti”, – penktadienio kavos rytą sakė rūmuose viešėjusi Lietuvos užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė.
Išgirsti aktualios informacijos apie pameistrystės būdu vykdomą profesinį mokymą susirinko didžiulis narių būrys – tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriaus įmonių atstovai, profesinio rengimo centrų vadovai, teisininkai, konsultantai ir kt.
„Kai kurių profesijų specialistai, pavyzdžiui, virėjai, siuvėjai, vairuotojai, grožio paslaugų teikėjai, gali būti 100 procentų rengiami pameistrystės būdu. Tačiau kol kas ši mokymosi forma Lietuvoje nėra populiari“, – kalbėjo L. Valalytė. Jos nuomone, galimybė darbdaviui pasirengti sau tinkamą specialistą yra didesnė vertė nei rizika, kad parengtas darbuotojas išeis dirbti pas konkurentą ar emigruos: „Toks darbuotojas privalo dirbti jį apmokiusioje įmonėje mažiausiai 6 mėnesius. Jeigu jis šio įsipareigojimo nesilaiko, turės grąžinti į jį investuotas lėšas“.
Pameistrystės esmė – 70 proc. viso mokymosi laiko skiriama praktikai darbo vietoje, 30 proc. – teorijai mokymo įstaigoje.
Darbdaviai aktyviai domėjosi, nuo ko pradėti ir kaip vyksta pameistrystės organizavimo procesas, kiek laiko trunka visi formalumai, tam tinkamų žmonių paieška ir t.t.
Rūmuose vykdomo vieno iš pameistrystės projektų „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL) vadovė Aušra Misonė atkreipė dėmesį, kad profesinio mokymo centrai ir darbdaviai turi būti abipusiai aktyvūs, ieškodami sąlyčio taškų ir išsakydami savo poreikius bei galimybes. Kaip puikų vykdomos pameistrystės pavyzdį ji minėjo Visagino profesinio mokymo centrą, kuriame apmokyta didžioji dalis iš 232 Lietuvoje parengtų pameistrių.
Darbdaviams aktualu žinoti, kad praėjusių metų pabaigoje priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis apibrėžiamos kompensacijos darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kurie įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 40 procentų minimalaus darbo užmokesčio ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.
Nuo 2019 01 01 įsigaliojo Darbo kodekso nuostatos (pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties). Pagal jas sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, darbdavys privalo parengti neformaliojo mokymo programą visam pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiui. Pameistrio įgyjamos kompetencijos, jų įgijimo būdai, mokymo dalykai, mokymosi trukmė, rezultatai ir kitos esminės nuostatos įtraukiamos į pameistrystės darbo sutartį. Darbdavys turi teisę sudaryti tokią darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po prieš tai galiojusios pameistrystės darbo sutarties pasibaigimo. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus.
Darbo sutarties šalys, sudarydamos pameistrystės darbo sutartį, gali sutarti dėl darbdavio patiriamų mokymo išlaidų atlyginimo. Tokiame susitarime nurodoma, kokios yra darbdavio patiriamos mokymo išlaidos ir kokia yra jų (paslaugų, medžiagų ir kita) vertė. Tokioms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama ne daugiau kaip dvidešimt procentų pameistrio darbo užmokesčio per mėnesį.
Daugiau:
Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje
