Didžiausias ir aktyviausiai į Lietuvos augimą bei gerovę investuojančias įmones vienijančios organizacijos ir visa verslo bendruomenė kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, siūlydamos sprendimus švietimo srityje, leisiančius užtikrinti kokybišką mokslą ir pasaulinėje rinkoje konkurencingas studijas Lietuvoje.
Svarbiausi žingsniai, siekiant užtikrinti kokybiškus ir pasaulinėje rinkoje konkurencingas studijas bei mokslą,Lietuvos verslo tarybos narių nuomone, turėtų būti šie:
Aukštųjų mokyklų finansavimo modelio pertvarka. Šiuo metu galiojanti „krepšelių“sistema verčia orientuotis į kiekybę, neatsižvelgiant į jaunuolių pasirengimą studijoms, darbo rinkos poreikius. Finansavimas turėtų būti grindžiamas ne priimamų studentų skaičiumi, o universitetų veiklos rodikliais, įvertinant studijų ir mokslo rezultatus, jų kokybę, tarptautiškumą, studentų įsidarbinanumą ir kt. Tai – esminė reforma, be kurios jokie apčiuopiami kokybiniai pokyčiai aukštajame moksle nebus įmanomi.
Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas. Lietuvoje aukštųjų mokyklų tinklas – per daug išplėtotas, neatitinkantis demografinės situacijos ir pasaulinių tendencijų. Tokia fragmentacija, kai šalyje veikia 47 aukštojo mokslo institucijos, neleidžia sutelkti akademinio potencialo, efektyviai išnaudoti infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, išvengti dubliavimosi, tikslingai sukoncentruoti finansavimo. Aukštųjų mokyklų konsolidacija turėtų būti grindžiama sistemiškumu, aiškia strategija, politine valia, visų suinteresuotų pusių įsitraukimu.
Aiškus kolegijų, profesinių mokyklų, universitetų ir jų teikiamo išsilavinimo atskyrimas. Aiškių skirčių tarp šių išsilavinimą teikiančių institucijų nebuvimas sukuria iškreiptą situaciją, kai daugiausia jaunuolių studijuoja universitetuose, mažiausiai – profesinėse mokyklose. Tokia sistema neadekvačiai atspindi realius rinkos poreikius, stojančiųjų gebėjimus ir švietimo sistemos finansavimo galimybes.
Aukštųjų mokyklų valdymo modelio išlaikymas.Dar 2009 m. įtvirtintas vadybinis universitetų valdymo modelis, strateginių sprendimų teisę bei teisę rinkti universiteto vadovą suteikęs Tarybų nariams, bendrąjį visuomenės interesą atstovaujantiems profesionalams, buvo svarbus žingsnis, paskatinęs teigiamas permainas, struktūrines pertvarkas aukštosiose mokyklose, o visai sistemai suteikęs daugiau skaidrumo, atvirumo ir atskaitomybės. Kyla pagrįstų abejonių, kad šio modelio keitimas prasilenktų su pačia pokyčio logika, kai stabdomi progresyvūs vystymosi procesai bei grįžtama prie stagnacijos ir akademine laisve pridengiamo universitetų uždarumo.
Visas kreipimasis
(DOC, 238KB)
0224_Verslo asociacijos ragina valdžią nedelsiant spręsti problemas švietimo srityje.docx
