Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas, įgyvendindamas projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, organizavo seminarą „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai bei sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą, užkirsti kelią maisto švaistymui ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms. Išklausius pranešimus, vyko diskusija, „sudėliojusi taškus“ ir, tikėtina, įkvėpusi jos dalyvius tobulinti, keisti ar atlikti pirmuosius žingsnius, kad būtų išnaudotos visos galimybės mažinant taršą.
Akcentuota maisto švaistymo problema
„Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė paminėjo, kad net trečdalis (!) pasaulyje pagaminto maisto nesunaudojama arba išmetama. Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 90 mln. tonų arba 180 kg vienam gyventojui.
Maisto švaistymas – ne tik neišnaudota galimybė pamaitinti alkstančius, bet ir veltui eikvojami kiti ištekliai – žemė, vanduo ir energija, darbo jėga. Štai pagaminti vienam kilogramui duonos reikia apie 13 tūkst. litrų vandens. Vienam pomidorui užauginti – 180 litrų, obuoliui – 70 litrų vandens. Vienam kilogramui vištienos patiekti reikia 3900 litrų, kiaulienos – 4800, jautienos – net 15500 litrų vandens. Europos Parlamentas paragino ES valstybes užtikrinti, kad iki 2025 metų ES maisto atliekų sumažėtų 30 proc., o iki 2030-ųjų – 50 proc., palyginus su 2014 m. kiekiu. Parengtos rekomendacijos dėl perteklinio maisto perdavimo labdarai, pradėta kurti vieninga maisto atliekų matavimo sistema.
Maisto aukojimas nepasiturintiems nėra pagrindinė „Maisto banko“ veikla. Didžiausias organizacijos rūpestis – maisto švaistymas. Kasdien „Maisto banko“ savanoriai ir partneriai vyksta į keletą šimtų parduotuvių Lietuvos miestuose ar miesteliuose, iš kurių surenka neparduotus, tačiau žmonėms vartoti dar tinkamus ir saugius maisto produktus (bandomieji/eksperimentiniai (saugūs) maisto produktai su netinkamu ženklinimu, neprekinės išvaizdos produkcija ir pan.) Savanoriai maistą išrūšiuoja, patikrina galiojimo datas ir didžiąją produktų dalį paskirsto kitoms, nepasiturinčiais besirūpinančioms socialinėms organizacijoms.
Reaguodama į ES raginimus, Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išplėtė labdarai atiduodamo maisto asortimentą, įtraukdama kiaušinius, mėsos ir žuvies gaminius, UTH pieną, kietuosius sūrius ir kt. Labdaros organizacijos galės gautą maistą perfasuoti ir perpakuoti, prailgintas dalinimo labdarai laikotarpis pasibaigus terminui „geriausias iki…“.
Bioskaidžios atliekos tinkamos biodujų gamybai
UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė Rūta Šulciūtė pristatė naujoves, kurias jau taiko „Mantinga“, siekdama mažinti taršą. Štai 30 mikronų plėvelę pakeitė plonesne – 25 mikronų, taigi per metus jos bus sunaudojama 2700 kg mažiau. Dar vienas įmonės tikslas – kad iki 2030 metų visa naudojama pakuotė būtų 100 proc. perdirbama. Taip pat įmonė yra sumažinusi plastikinių kibirų skaičius, padažai pradėti gaminti ir pilstyti į daugkartines talpas. Sudaryti susitarimai dėl panaudotų plastikinių palečių perdirbimo. „Tešlos likučius, trupinius, daržovių liekanas, kitas bioskaidžias atliekas perduodame kaip žaliavą biodujų gamybai. Nuo 2012 m. visus atidirbtus riebalus perduodame biokuro gamybai. Kartonas, popierius, plastikas perduodamas perdirbti“, – pasakojo „Mantingos“ atstovė.
Regione atsiras maisto atliekų konteineriai
Inesa Mažėtienė, Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė, akcentavo, kad labiausiai pageidaujamas atliekų tvarkymo būdas – jų vengimas. Žmonės turėtų koreguoti savo kasdieninius įpročius, kuriuos lemia vartotojiška kultūra.
Laukianti naujovė – biologinių atliekų surinkimo konteineriai. UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ kartu su Marijampolės regiono savivaldybėmis įgyvendina projektą, kurio numatomas rezultatas – konteineriai minėtoms atliekoms. Marijampolės savivaldybėje bus įrengti 129, Vilkaviškio r. savivaldybėje – 45, Šakių r. savivaldybėje – 21, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 27, o Kalvarijos savivaldybėje – 25 maisto atliekų konteineriai.
Miške išmestos padangos išduos tai padariusius
Danguolė Butkienė – VšĮ Pats LT steigėja, padangų atliekų tvarkymo organizavimo srities ekspertė, kalbėjo apie tai, kad kiekvienas vartotojas, pirkdamas padangą, sumoka ir už jos atliekų sutvarkymą. Kitaip sakant, įmonė, užsiimanti padangų importavimu, tuos pinigus „pasiima“ iš vartotojo. Kad vartotojui netektų pakartotinai mokėti, servisai ir parduotuvės įpareigotos nemokamai priimti senas padangas. O jei padangas žmogus pasikeitė namuose, jis gali 4–5 senas nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Ten taip pat jam mokėti nereikia. Atrodo, viskas puiku. Deja…
Servisai turi kažkaip atsikratyti senomis padangomis. Vieni jų sudaro sutartis su padangų gamintojais-importuotojais ir jie nemokamai išveža surinktas senas padangas, o kiti naudojasi padangų atliekų tvarkytojų paslaugomis. Už jas jau reikia mokėti. Iš kur servisas gaus tam reikalingų lėšų? Ogi iš tų pačių vartotojų, į savo paslaugų kainą įskaičiuodami ir išlaidas, patiriamas už padangų atliekų sutvarkymą. Taip vartotojas, keisdamas padangas, sumoka antrą kartą už tų pačių atliekų sutvarkymą.
Kita vertus, esama padangų atliekų tvarkymo sistema neapsaugo gamtos nuo taršos – vis dar miškuose atsiranda krūvos senų padangų.
Pagal Europos Sąjungos reglamento (ES) 2019/625 14 straipsnį nuo 2025 metų visos į Europos Sąjungos rinką patenkančios padangos privalės būti žymėtos specialiais QR kodais, kurie sudarys galimybę atsekti padangos kelią nuo gaminio išleidimo į rinką iki galutinio atliekos/žaliavos panaudojimo/sutvarkymo (Gamintojas-gavėjas/importuotojas-vartotojas – pavadinimai, adresai). Pagal šį kodą, vykdant automobilio techninę apžiūrą ar įsigyjant naujas padangas, bus indentifikuojamas padangų savininkas, o kai nebenaudojamas padangas jis, t. y. savininkas, paliks tam skirtose vietose ir šios pateks pas perdirbėjus, savininkas galės atlikti automobilio techninę apžiūrą. O išmestos bet kur (nors ir pakeliui į Suvalkus), atliekos (padangos) leis atsekti galutinį jos savininką ir bus galima jį priversti sumokėti už neleistiną taršą.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“. Projekto Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-00. Projektas finansuojamas – Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rūmai įgyvendina vieną iš projekto dalių – kuria platformą „Socialinės atsakomybės galimybių aljansas“. Platformos tikslas – sukurti erdvę, kurioje Lietuvos įmonės atrastų idėjų ir galimybių save realizuoti socialinės atsakomybės veikloje, pasitelkiant į pagalbą Lietuvos nevyriausybines organizacijas, kurios savo realia patirtimi įprasmintų socialinės atsakomybės reikšmę verslo sektoriuje. Visą informaciją apie projektą galite rasti www.sagaplius.lt
Kontaktinis asmuo pasiteirauti: Roberta Ažukaitė, tel. 8 638 55613, el. p. Roberta.azukaite@chamber.lt
Teksto autorė: Daiva KLIMAVIČIENĖ
