Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai atstovauja verslą ir vykdo tarpininko tarp verslo ir valdžios misiją, todėl nuo pat karantino Lietuvoje paskelbimo pradžios nuolat prašome verslo teikti savo nuomonę įvairiais klausimais, kviečiame nenutylėti, jeigu valdžios parama dar nepasiekė, norime žinoti tikrą ir nepagražintą situaciją, kad dirbdami kartu, galėtume palengvinti ir pagreitinti deja, bet jau smukusios ekonomikos atsigavimą.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius dalyvavo LR Seimo Ekonomikos komiteto nuotoliniame posėdyje, kuriame išsakė rūmų poziciją verslui aktualiais klausimais.
Pasitvirtino mūsų nuogąstavimai dėl pernelyg didelių biurokratinių reikalavimų įvairiose verslo paramos priemonėse. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Z. Dargevičiaus teigimu verslas negali efektyviai pasinaudoti parama. Jau beveik 2 mėnesius keičiamos, koreguojamos priemonės, bet reali pagalba negaunama. Verslas sustabdytas Vyriausybės nutarimu, Europos Sąjunga skatina remti verslus, kompensuoti nuostolius, tuo tarpu Lietuvos verslas nukenčia dėl nesuderinto bei per lėtai vykstančio verslo paramos priemonių įgyvendinimo.
„Gegužės pradžioje dar buvo įmonių, negavusių subsidijų už prastovas kovo mėnesį, nors jau reikėjo atsiskaityti su darbuotojais už balandžio mėnesio laikotarpį. Tokia situacija nėra ir negali būti toleruotina. Subsidijas išmokėti reikia kuo greičiau.“, – valdžios atstovus ragina Rūmų prezidentas, apie šią situaciją informavęs ne tik LR Seimo Ekonomikos komitetą, bet ir Užimtumo tarnybą bei Valstybinę darbo inspekciją.
Esame susipažinę su visomis priemonėmis ir manome, kad dalį jų dar galima patobulinti. Pvz. numatyti refinansuojamų paskolų palūkanų kompensavimo galimybes per INVEGĄ. Rūmų prezidentas pastebi, kad vykdant investicinius projektus ar kitais atvejais neretai yra taikomas paskolų refinansavimas, todėl manome, kad šiuo atveju turėtų būti kompensuojamos ir palūkanos.
„Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas – gera priemonė, tačiau matome diskriminuojantį apribojimą, kad nuomotojas ir nuomininkas negali priklausyti įmonių grupei. Įmonių grupių dėl pandemijos patiriama žala yra ta pati, kaip ir kitų įmonių, sutartys registruotos pagal Civilinio kodekso reikalavimus, patalpų nuomos kaina nustatyta pagal patvirtintą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujamą susijusių įmonių Kainodaros politiką, sumokėti mokesčiai, turtas atskirtas nuo verslo, tačiau skaidrus įmonių grupių verslas paliktas be galimybės pasinaudoti šia kompensacija. Teikėme verslo pasiūlymus dėl šios priemonės, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Šiuo metu itin daug nuostolių patiria ir turizmo sektorius. Visos Europos Sąjungos šalys skiria ypatingą dėmesį turizmui, nes tai perspektyvi šaka. Europos Komisija taip pat numato lėšas turizmo skatinimui, tačiau Lietuvos turizmo rėmimo pakete numatytos priemonės ne Lietuvos viešbučiams, turizmo objektams ir gidams, o išvykstamajam turizmu. To nedaro nė viena šalis.“, – sako Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Vadovas ir lyderis visuomet yra labai svarbus. Tačiau krizės akivaizdoje jis tampa pats svarbiausias. Ironiška situacija, kad Lietuvoje, su itin skaudžiomis ir, deja, jau juntamais ekonominiais krizės padariniais bando kovoti ministerija, neturinti ministro. Ministerijos vadovo paskyrimas yra būtinas tokiu sudėtingu laikotarpiu, todėl raginame poziciją ir opoziciją susitarti šiuo klausimu.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Šiaulių, Vilniaus ir Panevėžio rūmais bei rūmų asociacija organizavo konferenciją „COVID-19: pasekmės ekonomikai, verslui ir socialinei aplinkai“. Konferencijos diskusijoje Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus atstovavo rūmų viceprezidentas, Akcinės bendrovės „Kauno Baltija“ vadovas Vidas Butkus.
„Nuo pat pandemijos pradžios pajutome, kad mes galime susidurti ir susidursime su sunkumais, nes sustojo atsiskaitymai su užsienio partneriais, o net 96 proc. mūsų produkcijos yra eksportuojama. Teko imtis veiksmų ir žiūrėti kaip galima išlaikyti verslą. Be abejo tam reikalingos apyvartinės lėšos ir jeigu jos neateina iš užsienio partnerių savalaikių atsiskaitymų – įmonės susiduria su didžiuliais iššūkiais. Ypač, kai negali pasinaudoti paramos priemonėmis, nes įmonė neatitinka vienokių ar kitokių perteklinių reikalavimų, kurie skelbiami vyriausybės pagalbos priemonėse.“, – konferencijoje sakė V. Butkus.
„Žmonės ir verslai, kurie sustabdė veiklą dėl Vyriausybės nutarimo, atliko savo pareigą. Tačiau jų atžvilgiu teisingumo nebuvo ir kol kas nėra. Vietoj to, dabar supriešinamos visos grupės, žmonės ir verslai.“, – pastebi Z. Dargevičius
Manome, kad teisingiausia skiriant priemones būtų žiūrėti į dabartį, o ne į tai, kas buvo ir kiekvieną atvejį vertinti kiek įmanoma individualiau. Individualesnis vertinimas padėtų didesniam kiekiui verslo išgyventi šį sudėtingą periodą ir greičiau susigrąžinti įprastas veiklos apimtis. Juk tik veikiantis verslas ir dirbantys žmonės kuria mūsų valstybės ekonominę gerovę.
