Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2020 m. spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 1 procentiniu punktu ir sudarė minus 2 proc. Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, vartotojų* ir paslaugų sektoriaus – 1 procentiniu punktu. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5, prekybos – 2 procentiniais punktais.
Panašiai, kaip ir praėjusį mėnesį, 17 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą apribojo dėl koronaviruso pandemijos susiklosčiusi situacija (24 proc. iš jų – paslaugų sektoriuje, 20 proc. – prekyboje, 10 proc. – pramonėje, 9 proc. – statyboje).
Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2019 m. spaliu, sumažėjo 8 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 25, prekybos – 3, pramonės ir statybos – 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su 2019 m. spaliu, nepasikeitė.
Duomenys buvo renkami spalio 1–23 dienomis.
Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys
Procentais
* Daugiau – informaciniame pranešime Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai.
Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad spalį, palyginti su rugsėju, pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo geriau vertinama gaminamos produkcijos paklausa.
Nors daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) respondentų teigė, kad jų įmonės gaminamos produkcijos paklausa pakankama, tačiau nuo 33 iki 30 proc. sumažėjo teigiančiųjų, jog ji per maža. Spalį pramonės produkcijos gamyba šiek tiek sumažėjo: 27 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba padidėjo, 26 proc. – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 30 ir 24 proc.).
Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų įmonių vadovų teigė, kad produkcijos gamyba per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, 27 proc. – prognozavo gamybos augimą, 20 proc. – mažėjimą. Gaminių eksporto prognozė šiek tiek geresnė nei rugsėjį: 25 proc. įmonių prognozavo eksporto didėjimą, 16 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 26 ir 18 proc.). Dauguma (79 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 8 proc. – planavo mažinti, 13 proc. – didinti.
Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad spalį, palyginti su rugsėju, verslo tendencijos statybos sektoriuje suprastėjo. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė.
Nors daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad darbuotojų skaičius artimiausiu metu nesikeis, nuo 18 iki 24 proc. padaugėjo manančiųjų, kad jis mažės. Blogesnė ir statybos darbų užsakymų prognozė: mažiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 34 proc. apklaustų įmonių vadovų, 11 proc. – prognozavo, kad užsakymų daugės (prieš mėnesį – atitinkamai 26 ir 16 proc.). Dauguma (85 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 6 proc. – kad didės.
Spalį statybos darbų paklausą dauguma (60 proc.) apklaustų įmonių vadovų vertino kaip pakankamą, tačiau nuo 38 iki 40 proc. padidėjo įmonių vadovų dalis, teigiančių, kad statybos darbų paklausa nepakankama. Statybos darbų apimties tendencijos pagerėjo: 27 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, 26 proc. – nurodė, kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 25 ir 29 proc.).
Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad spalį, palyginti su rugsėju, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnė prekybos įmonių verslo padėties prognozė.
Nors beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, nuo 6 iki 11 proc. padaugėjo manančiųjų, kad ji blogės. Daugiau prekių nei prieš mėnesį įsigyti planavo 25 proc. apklaustų įmonių, mažiau – 11 proc., o 64 proc. respondentų teigė, kad prekių įsigys tiek pat.
Didžioji dalis (70 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 22 proc. – nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. 96 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 3 proc. – kad didės.
Respondentų, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėnesius jų įmonės verslo padėtis pagerėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, sumažėjo nuo 24 iki 21 proc., o kad ji pablogėjo – nuo 9 iki 6 proc.
Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad spalį, palyginti su rugsėju, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje pagerėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo geriau vertinama teikiamų paslaugų paklausa bei pagerėjusi įmonių verslo padėtis.
Nors daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų teigė, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius mėnesius nepasikeitė, tačiau nuo 20 iki 22 proc. padaugėjo teigiančiųjų, kad ji pagerėjo. Spalį įmonių vadovai geriau vertino teikiamų paslaugų paklausą: 26 proc. respondentų nurodė, kad paklausa padidėjo, 23 proc. – kad sumažėjo (rugsėjį – atitinkamai 24 ir 28 proc.).
Tačiau teikiamų paslaugų paklausos prognozė blogesnė nei rugsėjį: 28 proc. respondentų per artimiausius 3 mėnesius numatė paklausos didėjimą, 19 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 32 ir 18 proc.). 74 proc. apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 16 proc. – nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. Dauguma (86 proc.) respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 9 proc. – kad didės.
Lietuvos statistikos departamento informacija
