Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2020 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 6 procentiniais punktais ir sudarė minus 5 proc.
Nors ekonominių vertinimų rodiklis po staigaus kritimo balandį gerėja ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau beveik penktadalis įmonių (19 proc.) dar jaučia koronaviruso pasekmes. Iš jų 27 proc. – paslaugų sektoriaus, 20 proc. – prekybos, 13 proc. – statybos, 10 proc. – pramonės įmonių nurodė, kad jų įmonės veiklą apribojo dėl koronaviruso pandemijos susiklosčiusi situacija.
Rugpjūtį, palyginti su liepa, paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 16, prekybos – 3, pramonės – 2, vartotojų* – 1 procentiniu punktu. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2019 m. rugpjūčiu, sumažėjo 15 procentinių punktų. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 31, statybos – 16, vartotojų – 9, pramonės – 8, prekybos – 4 procentiniais punktais.
Pramonės pasitikėjimo rodiklis
Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad rugpjūtį, palyginti su liepa, pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo geriau vertinama gaminamos produkcijos paklausa.
Rugpjūtį 66 proc. įmonių vadovų produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, tačiau nuo 39 iki 33 proc. sumažėjo įmonių vadovų, teigiančių, kad gaminamos produkcijos paklausa per maža. Padidėjo ir pramonės produkcijos gamyba: 33 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba padidėjo, 25 proc. – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 27 ir 30 proc.).
Panašiai kaip ir liepos mėn., 29 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba per artimiausius 3 mėn. didės, 21 proc. – kad mažės. Tačiau gaminių eksporto prognozė šiek tiek pesimistiškesnė: 20 proc. įmonių prognozavo eksporto didėjimą, 23 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 24 ir 22 proc.). Dauguma (74 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 10 proc. – planavo mažinti, 16 proc. – didinti.
Statybos pasitikėjimo rodiklis
Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad rugpjūtį, palyginti su liepa, verslo tendencijos statybos sektoriuje šiek tiek pablogėjo. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė.
Nors dauguma (67 proc.) apklaustų įmonių vadovų rugpjūtį teigė, kad darbuotojų skaičius artimiausiu metu nesikeis, tačiau prognozuojančių jį didinti dalis sumažėjo nuo 17 iki 10 proc. Blogesnė ir statybos darbų užsakymų prognozė: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 13 proc. apklaustų įmonių vadovų, 30 proc. – prognozavo, kad užsakymų mažės (prieš mėnesį – atitinkamai 20 ir 24 proc.). Dauguma (81 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 10 proc. – kad didės.
Rugpjūtį statybos darbų paklausą daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų įmonių vadovų vertino kaip pakankamą, tačiau nuo 50 iki 43 proc. sumažėjo įmonių vadovų, teigiančių, kad statybos darbų paklausa nepakankama. Statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su liepa, pagerėjo: respondentų, teigiančių, kad statybos darbų padaugėjo, dalis padidėjo nuo 22 iki 30 proc., o kad jų mažėjo – sumažėjo nuo 40 iki 35 proc.
Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis
Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad rugpjūtį, palyginti su liepa, prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pagerėjusi prekybos įmonių verslo padėtis.
Respondentų, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėnesius jų įmonės verslo padėtis pablogėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, sumažėjo nuo 27 iki 11 proc., o kad ji pagerėjo – padidėjo nuo 21 iki 22 proc.
Nors daugiau nei trys ketvirtadaliai (78 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, nuo 25 iki 16 proc. sumažėjo manančiųjų, kad ji pagerės. Daugiau prekių nei prieš mėnesį įsigyti planavo 13 proc. apklaustų įmonių, mažiau – 11 proc., o 76 proc. respondentų teigė, kad prekių įsigys tiek pat.
Didžioji dalis (71 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 18 proc. – nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. 96 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 3 proc. – kad didės.
Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis
Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad rugpjūtį, palyginti su liepa, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje pagerėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 16 procentinių punktų. Tam įtakos turėjo geriau vertinama teikiamų paslaugų paklausa bei pagerėjusi įmonių verslo padėtis.
Respondentų, teigiančių, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius mėnesius pagerėjo, dalis padidėjo nuo 10 iki 23 proc., o kad ji pablogėjo – sumažėjo nuo 43 iki 31 proc. Rugpjūtį įmonių vadovai geriau vertino ir teikiamų paslaugų paklausą: 24 proc. respondentų nurodė, kad paklausa padidėjo, 37 proc. – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 13 ir 48 proc.).
Panašiai kaip ir liepos mėn., 49 proc. įmonių vadovų prognozavo, kad paklausa per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, 31 proc. – kad didės, 20 proc. – kad mažės. Beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 19 proc. – nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. Dauguma (83 proc.) respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 9 proc. – kad didės.
Visą pranešimą, naudingų nuorodų ir daugiau informacijos galite rasti čia.
Lietuvos statistikos departamento informacija
