Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2022 m. sausį buvo minus 5 ir, palyginti su gruodžiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą, palyginti su gruodžiu, lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.
Sausį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei gruodį: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais (nuo 20 iki 16 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį, 26 proc. teigė, kad padėtis pablogėjo.
Gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo, dalis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo nuo 24 iki 21 proc., 16 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (gruodį – 17 proc.). Sausį, kaip ir gruodį, 46 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 50 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku.
Šalies ekonominės padėties perspektyvas, palyginti su gruodžiu, gyventojai vertino pesimistiškiau: gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis padidėjo 4 procentiniais punktais (nuo 44 iki 48 proc., padėties gerėjimo tikėjosi 18 proc. gyventojų (gruodį – 20 proc.).
Sausį, kaip ir gruodį, 30 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 17 proc. – mažiau (gruodį – 15 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 4, kaime – minus 6. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime – 3 procentiniais punktais.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, ir miesto, ir kaimo gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas. Sausį 48 proc. miesto gyventojų ir 47 proc. kaimo gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. blogės (gruodį – atitinkamai 45 ir 41 proc.). Gerėjimo tikėjosi 19 proc. miesto ir 16 proc. kaimo gyventojų (prieš mėnesį – po 20 proc.).
Miesto gyventojai, palyginti su gruodžiu, blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., tačiau į ateitį žvelgė šiek tiek optimistiškiau.
Kaimo gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., bet pesimistiškiau vertino namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.
Per metus (2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. sausiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. Palyginti su 2021 m. sausiu, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn. ketino išleisti daugiau.
Per metus, gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 24 iki 16 proc., manančiųjų, kad padėtis pablogėjo, dalis padidėjo nuo 22 iki 26 proc.
Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 28 iki 21 proc., teigiančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 11 iki 16 proc.
Per metus, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 7 procentiniais punktais (nuo 25 iki 18 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 10 procentinių punktų (nuo 38 iki 48 proc.).
Sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, ketinančių per ateinančius 12 mėn. daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, dalis padidėjo nuo 24 iki 30 proc., ketinančiųjų išleisti mažiau dalis sumažėjo nuo 20 iki 17 proc.
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą sausį gyventojai vertino blogiau nei gruodį: 16 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 57 proc. – kad pablogėjo (gruodį – atitinkamai 19 ir 49 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį sausį gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei gruodį. Sausį pusė gyventojų (50 proc.) atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo (gruodį – 53 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 7 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 47 proc. gyventojų, 16 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (gruodį – atitinkamai 48 ir 15 proc.).
Sausį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pablogėjo: nors gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis nepasikeitė (tokių buvo 44 proc.), bet nuo 18 iki15 proc. sumažėjo gyventojų dalis, mananti, kad bedarbių skaičius mažės.
Vertindami savo namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., sausį 14 proc. gyventojų teigė, kad jos padidėjo, 13 proc. – kad sumažėjo, 70 proc. – nepasikeitė (gruodį – atitinkamai 14 ir 15 ir 69 proc.).
Beveik pusė gyventojų (48 proc.), kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 18 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 17 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų, 13 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.
40 proc. gyventojų, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę to priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 31 proc. – darbo praradimą, nedarbą, nuosavo verslo bankrotą.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 14 proc. gyventojų teigė, kad pajamų padidėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais (nuo 2021 m. gegužės) didžiausia dalis gyventojų, pajamų padidėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. rugpjūtį – 22 proc., mažiausia – spalį – 12 proc.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 56 proc. nurodė, kad pajamų sumažėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais didžiausia dalis gyventojų, pajamų sumažėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. gegužę – 78 proc., mažiausia – lapkritį – 61 proc.
Daugiau informacijos Lietuvos statistikos departamento informaciniame pranešime.
Lietuvos statistikos departamento informacija
