Europos žaliasis kursas – nauja Europos Sąjungos augimo strategija, kuria siekiama transformuoti ES, sukuriant neutralaus poveikio klimatui, teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Renginyje, kuriame dalyvavo beveik 100 verslininkų, Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės sektorių, pristatė pagrindinės veiksmų gaires, planuojamas programas ir galimybes verslui, bei kalbėjo apie tai, kaip užtikrinti ES ekonomikos tvarumą ir klimato bei aplinkos problemas paversti galimybėmis.
Dabar visa mūsų politika grindžiama Europos žaliuoju kursu, kuris ir atsigavimo po COVID-19 krizės kompasas. Šiuo atveju nesirenkamas grįžimo prie įprasto verslo modelis, kas paprastai daroma po krizių. „COVID-19 krizė nėra vienintelė, galime jausti jau už nugaros alsuojančias tris tarpusavyje susijusias aplinkosaugos krizės: klimatas, biologinės įvairovės kitimas ir tarša“, – susitikime sakė Eurokomisaras.
Europos žaliasis kursas yra sisteminis atsakas ir pateiktos strategijos bei iniciatyvos padės siekti bendrų tikslų. Ateinantys 10 metų bus labai svarbūs sprendžiant planetos problemas, todėl svarbūs ir kiekvieni metai ir kiekvino iš mūsų pasirinkimas. V. Sinkevičius taip pat nurodė, kad Europos žaliasis kursas taip pat yra ir augimo strategija, kuria siekiama dabartinius Europos Sąjungos iššūkius pirmiausia paversti galimybėmis. Ir ši strategija pripažįsta, kad mūsų rinkos turi didelį potencialą klestėti, pereidamos prie žaliosios ekonomikos ir norint pasinaudoti šiomis galimybėmis dabar yra tinkamas metas pradėti veikti. Ką ir kaip daryti? Vienas iš pavyzdžių – perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Reikia labiau pasikliauti tuo ką turime, ir užtikrinti, kad produktai ir medžiagos kuo ilgiau išliktų naudingi ir išlaikomi ekonomikoje. Patvaresni, taisomi, pakartotinai naudojami, perdirbami. Tai reiks ir didesnį energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir mažiau taršos. Verslui ir pramonei nauda labai aiški. Taikant žiediškumo principus Europos Sąjungoje BVP iki 2030 metų gali papildomai padidėti net 0,5 procento sukuriant 700 000 naujų darbo vietų, o naudojant daugiau perdirbtų medžiagų gali padidėti įmonių pelningumas.
Žiediškumas taip pat suteikia naujų verslo galimybių. Galimi inovatyvūs verslo modeliai, pirmiausia grindžiami glaudesniais santykiais su klientais. Daiktų internetas, didelį duomenų kiekiai, tiekimo grandinės ir dirbtinis intelektas gali dar labiau prisidėti prie ekonomikos dematerializavimo ir padėti mums tapti mažiau priklausomais nuo pirminių žaliavų ir rinkų, kurios yar ne Europos Sąjungoje. Žiedinė ekonomika suteikia naujų užimtumo galimybių, nes norint perdibti, gauti daugiau produktų reikia ir daugiau darbo jėgos.
„Esu įsitikinęs, kad tvarūs verslo modeliai turi būti norma, o ne išimtimi“, – renginio metu sakė Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas renginyje skaitė pranešimą tema „Pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo programos – (užsi)lieka. Kaip Lietuvai išnaudoti atsivėrusias galimybes?“
Žygimanto Maurico pristatymas ir pirmoji jo dalis buvo kiek mažiau optimistiška, nes pasak ekonomisto Europa jau pakankamai giliai yra įklimpusi į krizę ir nepanašu, kad labai greitai pavyks iš jos išsivaduoti. Europos Sąjungai ši krizė gali būti viena iš nemaloniausių jos istorijoje, nes pasaulyje ES prognozuojamas ne tik didžiausiais kritimas, bet ir lėčiausias atsigavimas.
Ekonomistas pažymi, kad mūsų šalies eksportas krito simboliškai ir atrodo neblogai dėl to, kad mūsų eksporto partnerės Skandinavijos šalys pernelyg nenukentėjo ir atkreipia dėmesį, kad planas Lietuvai pasiekti prieškrizinį lygį būtų per mažai ambicingas, nes tai būtų tik minimalus pasiekimas, kurį galėtime pasiekti. Ne maisto prekių prekybos ir laisvalaikio paslaugų sektoriai antrojo karantino metu nukentės labiau nei pirmojo, tačiau tikėtina, kad Lietuvos pramonės sektorius nuosmukio išvengs. Eksportas augs dėl jau minėtos geros ekonominės situacijos pagrindinėse Lietuvos eksporto partnerėse (ypač Skandinavijos šalyse), tačiau ekonomistas pažymi, kad yra svarbu išvengti jaunimo emigracijos bangos ir šešėlinės ekonomikos augimo.
Pranešimo skaidres galite rasti ČIA.