Birželio 15 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vykusi „Vadovo diena“ subūrė itin gausų rūmų narių būrį iš įvairių verslo sričių. Renginio pradžioje į renginį susirinkusią verslo bendruomenę sveikino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas Zigmantas Dargevičius kartu su KPPAR generaline direktore Olga Grigiene. Jau tradicija tapusiame renginyje „Vadovo diena“ kviečiami ir ypatingi svečiai, kurie pristato specialiai paruoštus pranešimus Kauno PPA rūmų verslo bendruomenei aktualiomis temomis, vyksta diskusijos apskritojo stalo formate. Šįsyk verslo atstovai turėjo galimybę išgirsti jiems naudingą informaciją apie numatomus viešųjų investicijų projektus, pokyčius Kauno mieste. Esamus ir būsimus Kauno miesto plėtros planus KPPAR nariams – įmonių vadovams pristatė Kauno miesto savivaldybės vicemeras Andrius Palionis.
Kauno miestas yra sparčiai augantis ir vis dažniau minimas pasaulio miestų kontekste. Tarptautiniame „Financial Times“ 2023 m. reitinge – solidus įvertinimas Kaunui, palankumo verslui (angl. Business Friendliness) kategorijoje tarp mažųjų Europos miestų, teko garbinga 5 vieta aplenkus tokius konkurentus kaip Lenkijos Liublinas ar Jungtinės Karalystės Kembridžas. Tiesioginių užsienio investicijų strategijos (angl. FDI Strategy) kategorijoje Kauno miestas įvertintas 7 vieta, po savęs palikęs tokius miestus kaip Klaipėda ir Kipro Nikosija. Toje pačioje tiesioginių užsienio investicijų strategijos kategorijoje tarp smulkiųjų Europos regionų vertintai Kauno apskričiai teko 5 vieta, aplenkus panašaus dydžio Austrijos, Serbijos, Bulgarijos regionus. Į TOP dešimtuką Kauno apskritis pateko ir investicijų efektyvumo (angl. Cost Effectiveness) kategorijoje, atsidūrus 8 vietoje ir aplenkus tokius konkurentus kaip Bulgarijos Sofijos ar Vilniaus regionus.
Kauno miesto savivaldybės vicemero Andriaus Palionio pranešimo pristatymo skaidres rasite čia: Viešųjų investicijų projektai Kaune 2023
Didieji Kauno miesto projektai:
M.K. Čiurlionio koncertų centras – tai bus pirmoji aukščiausio lygio koncertų salė, Lietuvoje pastatyta per pastarąjį šimtmetį. Kairiajame Nemuno krante iškilsiančiame M. K. Čiurlionio koncertų centre vyks visi svarbiausi rimtosios muzikos koncertai. 1,5 tūkst. vietų didžioji salė, 700 vietų antroji salė ir 600 vietų transformuojama konferencijų erdvė – tai bus pagrindinės centro erdvės. Kauno savivaldybės skelbtą tarptautinį architektūrinį koncertų centro konkursą laimėjo architekto Rolando Paleko studijos darbas.
Rotušės aikštės ir Rotušės rekonstrukcija. Pagrindinė rekonstrukcijos idėja remiasi harmoningu dviejų žodžių deriniu – „sena naujai“. Architektų planuose – atkurti atvirą, švarią ir vientisą erdvę, išplečiant jos ribas nuo vienų fasadų iki kitų abipus Rotušės aikštės. Vystant tokią viziją, atsižvelgta į istorinę raidą, kai šioje miesto dalyje nebuvo tranzitinio eismo, o ribas žymėjo tik perimetru stovintys pastatai.
Nemuno sala. Projektas „Nemuno salos išvystymas į multifunkcinį sveikatinimo ir kultūros kompleksą pritaikant jį visuomenės poreikiams. Projekto tikslas – skatinti Kauno miesto socialinę ir ekonominę plėtrą plėtojant Aleksoto tikslinės teritorijos viešosios infrastruktūros būklę bei kuriant palankias sąlygas paslaugų sektoriui plėtoti. Pagrindinė problema, kuriai spręsti inicijuotas šis projektas, – nepakankamai pritaikyta ir patraukli Kauno miesto Aleksoto tikslinės teritorijos viešoji infrastruktūra investicijoms, socialinei ir ekonominei plėtrai skatinti. Problemos sprendimo būdas – viešųjų erdvių modernizavimas, stiprinant esamus Kauno miesto traukos centrus. Problematikai spręsti, numatoma, jog tikslinga yra plėtoti Nemuno salos viešąją infrastruktūrą sudarant sąlygas vystyti sveikatinimo ir kultūros paslaugų prieinamumą. Modernizavus nepakankamai išplėtotą Aleksoto tikslinės teritorijos viešąją infrastruktūrą, bus sukurtos sąlygos pritraukti naujas investicijas gyventojų sveikatinimo ir kultūrinimosi poreikiams tenkinti. Tokiu būdu projekto įgyvendinimas sudarys palankias sąlygas verslo aplinkos plėtrai ir kūrimui, taip pat prisidės prie gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimo.
Plaukimo baseinas. Daugiafunkcio sveikatinimo ir laisvalaikio centro (priestatas prie Žalgirio arenos) Kaune Nemuno saloje statybos baigtos. Naujasis centras suskirstytas į 3 zonas. Pirmoji – sportinė – 50 m olimpinis baseinas, atitinkantis Tarptautinės plaukimo federacijos FINA reikalavimus. Baseine įrengti 10 plaukimo takų. Greta didžiojo įrengtas mažesnis – 25 m ilgio, dviejų takų baseinas, skirtas vaikų pamokoms. Renginius sportinėje zonoje galės stebėti daugiau nei 500 žiūrovų. Įrengta nuo kitų erdvių nepriklausomai galinti funkcionuoti SPA zona, vienu metu talpinanti ne mažiau 300 lankytojų.
Mokslo ir inovacijų pažinimo muziejus „Mokslo sala“. Projektu siekiama suteikti teisę privačiam subjektui visiškai įrengti Daugiafunkciame centre esančias patalpas ir erdves. Parodos muziejuje bus suskirstytos į septynias nuolatines temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas bei komunikacija. Lankytojai galės lavinti savo kūrybiškumą atlikdami bandymus ir tyrimus. Čia bus įrengta ir speciali paroda mažiausiems (3–6 metų) lankytojams, pritaikyta jų poreikiams ir pažinimui.
Tiltas nuo Karaliaus Mindaugo pr. Naujasis pėsčiųjų tiltas, sujungsiantis Nemuno salą su Karaliaus Mindaugo prospektu. Pėsčiųjų ir dviračių jungtis tarp abiejų Nemuno krantinių ir Nemuno salos bus įgyvendinta pastatant du tiltus. Mažesnysis tiltas jungs salą su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu, didysis – iš salos ves į H. ir O. Minkovskių gatvę. Abiejų tiltų prieigose numatytos papildomos viešosios erdvės – Nemuno tilto amfiteatrai, iš kurių bus galima grožėtis aplinkine panorama 360 laipsnių kampu, ir Kanalo tilto parko prieigų aikštė.
Pėsčiųjų tunelis į Nemuno g. Smarkiai besikeičianti Nemuno sala reikalauja naujų sprendimų kauniečių susisiekimui su upės pakrante ir rekreacijai – tuo remdamasi, Kauno savivaldybė užsakė ties Nemuno gatve esančios požeminės pėsčiųjų perėjos rekonstrukcijos projektą. Atnaujintas tunelis turėtų priartinti gyventojus prie upės, o jo tema krypsta į greta esančius tarpukario Ugniagesių rūmus. Darbus atlikti tikimasi kitąmet.
Nemuno salos parkas. Nemuno saloje esantis parkas bus atnaujintas iš pagrindų. Nauji takai, suoliukai, šviestuvai, tinklinio ir krepšinio aikštelės, didžiulė ekstremalaus sporto trasa, 200 vietų amfiteatras, pontoninė prieplauka laivams, interaktyvios vaikų žaidimų aikštelės paplūdimio zona – visa tai suplanuota Nemuno salos parko rekonstrukcijos projekte.
Ąžuolyno parkas. Ąžuolyno parko sutvarkymo projektas nenumato jokių kardinalių pokyčių. Jo esmė labai paprasta – apsaugoti ir išsaugoti šimtamečius ąžuolus. Siūloma pašalinti tik menkaverčius krūmynus ir sąžalynus, tokiu būdu padarant daugiau vietos augti vertingiems augalams. Parke taip pat norima įrengti biologinės įvairovės pažintinį taką su informacija apie Ąžuolyno gamtines vertybes. Takas prasidėtų nuo informacinio terminalo prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo ir pro gamtinių vertybių kompleksus vestų iki raguvų, atragių priešlaitėmis vingiuojančio tako.
S. Dariaus ir S. Girėno stadionas – 2022 metais renovuotas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas Kaune. Stadionas įsikūręs Ąžuolyne. Futbolo rungtynių ar lengvosios atletikos varžybų metu stadionas talpina 15 tūkst. žiūrovų, koncertų metu – iki 30 tūkst.
Kauno halė. Rekonstruojant halę, sutvarkytas fasadas, stogas bei laikančiosios konstrukcijos, atnaujinti visi inžineriniai tinklai, patalpos. Pastatui sugrąžinta pirminė išvaizda, išsaugotos bei restauruotos vertingosios savybės – stogą laikančios arkos, durys ir langai. Viduje įrengtos teleskopinės tribūnos, kurias galima išskleisti pagal poreikį. Specialios akustinės užuolaidos leidžia didžiulę erdvę padalinti į keturias mažesnes zonas, kad vienu metu vyktų skirtingi užsiėmimai. Atnaujintose daugiafunkcėse erdvėse, priklausomai nuo renginio pobūdžio ir salės išdėstymo, vienu metu tilps 1–2,5 tūkst. žmonių. Artimiausius penkerius metus Kauno sporto halė bus skirta neformaliajam ugdymui, kultūriniams renginiams ir bendruomeninėms veikloms. Vėliau čia sugrįš ir profesionalūs sportininkai.
Dainų slėnis. Rekonstrukcijos metu ruošiamasi ne tik atnaujinti dangas, tribūnas, laiptus. Dainų slėnis turės ir naujų akcentų – po atlikėjų tribūnomis suplanuota įrengti holą, persirengimo kambarius, sanitarinius mazgus su dušais, grimerines, pagalbines ir administracines patalpas, elektros skydinę, tambūrą ir laiptinę. Taip pat visoje teritorijoje numatytas naujas apšvietimas, kurio pagrindinis akcentas – vertikalus šviesos spindulys.
Daugiaaukštė automobilių saugykla – įsisenėjusi problema ilgą laiką buvo jaučiama daugeliui kauniečių, kuomet sudėtinga rasti laisvų parkavimo erdvių, o transporto priemonės paliekamos tam nepritaikytose vietose ar aplinkiniuose kiemuose. Maždaug 8,2 tūkst. kv metrų ploto uždaras pastatas talpins iki 262 automobilių. Pagal projektą suplanuoti 2 aukštai po žeme ir 4 aukštai iškilę virš jos. Statinys bus pritaikytas ir neįgaliesiems – jiems numatyta specialios parkavimo vietos. Pirmo aukšto vakarinėje dalyje suplanuota ir dviračių laikykla.
Kauno Aleksoto inovacijų parkas – per 20 metų sieks pritraukti 90 mln. eur. privataus kapitalo, sukurti 1,1 tūkst. naujų darbo vietų.Pagal naująjį planą iki 2046 metų buvusioje karinėje teritorijoje taip pat rengiamasi įkurti tris mokslo ir studijų institucijų filialus, įrengti verslo inkubatorių.
Kauno parkai visuomet buvo svarbi miesto gyvenimo dalis. Vakariniai pasivaikščiojimai gryname ore, pasisėdėjimai ant suoliuko lesinant antis, malonūs susitikimai bei pirmieji pasimatymai – visa tai ir dar daugiau galima veikti miesto parkuose. Tačiau ne vienas dešimtmetis prastos priežiūros padarė savo – juos užėmė brūzgynai, tamsa, ištrupėję takai, išlūžę suoliukai ir kita betvarkė. Kaune atėjo laikas taisyti šią neteisybę ir grąžinti kauniečiams laisvalaikį gražiuose ir saugiuose parkuose. Rekonstruotos sporto erdvės, vaikų žaidimų aikštelės, atnaujinti dviračių ir pėsčiųjų takai, įkurtos malonios poilsio zonos – kauniečių laisvalaikiui gamtoje visai šalia namų.
Kauno ledo rūmai – atnaujintuose rūmuose veikia net dvi čiuožyklos laukia lankytojų masiniams čiuožimams, ledo ritulio, kerlingo, dailiojo ar sinchroninio čiuožimo rungtynėms ar treniruotėms.
Būriavimo mokykla Neptūno įlankoje. Ant kranto suplanuotose patalpose bus įrengti dušai, tualetai, skalbimo patalpos buriuotojams. Projekte numatytas ir žiemos uostas, kuriame būtų galima laikyti laivus žiemą, juos iškėlus iš vandens. Tam bus išplėsta erdvė su tvirta, kieta danga, sustiprinta krantinė, kad galėtų užvažiuoti kranas laivams iškelti. Bus kitaip išdėstytos pontoninės prieplaukos, todėl greta numatyta ir laivų iškėlimo vieta.Svarbi įlankos pertvarkos dalis skirta Kauno sporto mokyklai „Bangpūtys“, kuri jungia buvusias atskiras buriavimo ir irklavimo mokyklas. Prie marių iškils patalpos su sporto sale vaikams, persirengimo patalpomis ir kita reikiama infrastruktūra, pastate įsikurs „Bangpūčio“ ir paties uosto administracija.
Futbolo ir regbio maniežas Aleksote – planuojamas universalus dengtas regbiui ir futbolui skirtas maniežas. Stačiakampės formos, 28 metrų aukščio statinys (Europos pr. 105A, Kaunas) numatytas ties svarbia Europos prospekto ir Veiverių gatvės sankirta, greta Valstybinės mokesčių inspekcijos pastato. Perimetriškai planuojamas pastatas, pagal projekto autorių sumanymą, į Europos prospektą turėtų žvelgti pro aplinką atspindintį veidrodinį fasadą.
Stoties turgus. Priešais Kauno geležinkelio stotį, keistis pasiryžusiame stoties turguje planuojamas naujas raudonų plytų paviljonas, kurio pagrindinis architektūros akcentas – įspūdingo dydžio arka. Naujojo paviljono projekto autorės siekė sukurti lakonišką, ženklišką ir funkcionaliai atpažįstamą pastatą, papildantį saugomą perimetrinį kvartalo užstatymą. Atsižvelgiant į vietos architektūrinį kontekstą, pasitelkta lakoniška fasadų kompozicija, raudonų plytų mūras, apželdintos terasos. Naujajame projekte siūlomas kompleksas iš 3 komponentų: paviljono halės, renginių aikštės su amfiteatru ir lauko prekybos erdvės. Pateikiami skirtingi scenarijai, kaip šios erdvės galėtų būti naudojamos skirtingu paros ir metų laikais. Vasaros vakarais, užsidarius parduotuvėms, turgaus teritorijoje galėtų atsidaryti restoranų erdvė, vykti kino peržiūros ar koncertai – šie numatomi ir dienos metu. Žiemą atviroje erdvėje galėtų būti įrengiama čiuožykla, o paviljonai būti naudojami Kalėdų ar Užgavėnių šventinei prekybai ir renginiams.
Pietrytinis aplinkkelis. Pietrytinis aplinkkelis sujungs Marijampolės plentą su Ateities plentu. Taip bus siekiama sumažinti eismo srautus Petrašiūnuose ir Amaliuose. Įrengus naują aplinkkelį, sunkiasvoriams automobiliams nereikės važiuoti miesto gatvėmis, o magistralinius kelius bus galima pasiekti gerokai patogiau.Projektą sudaro trys dalys: pirma dalis nuo Palemono gatvės, antra – nuo M.Gimbutienės iki T.Masiulio gatvės ir trečia – nuo Palemono iki M.Gimbutienės gatvės.
Kėdainių tiltas. Tikėtina, kad ateityje statinys bus pavadintas Santakos tiltu, nes jis stovės netoli Nemuno ir Neries santakos, visai netoli Kauno senamiesčio. Kėdainių tiltu jis vadinamas dėl to paties pavadinimo gatvės. Svarbiausias pokytis pastačius tiltą susijęs su didžiuliais automobilių srautais, kurie dabar yra apgulę miesto centrą ir Senamiestį. Naujasis tiltas esą nukraus šiuos eismo srautus. Įprastinėmis sąlygomis per parą Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžą visomis kryptimis kerta apie 70 tūkstančių automobilių, iš kurių daugiau kaip pusę sudaro tranzitinis transportas. Didžiąją dalį šių srautų nuo miesto Senamiesčio nukreips naujasis tiltas. Be to, pastačius tiltą atsiras nauja jungtis pėstiesiems bei dviratininkams, o tai dar labiau sutvirtins dviejų upių krantų saitus.
Pėsčiųjų tilto iš salos į žemąją Fredą. Suplanuotas 258 metrų ilgio naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas žada ne tik ženkliai pagerinti susisiekimą, bet ir tapti nauju traukos centru iš kurio atsivertų 360 laipsnių miesto panoramos. Jis skambiu akordu taip pat užbaigs dviejų pėsčiųjų tiltų kompoziciją su kurią projektuotojų kolektyvas (inžn. „TEC Infrastructure“, arch. „KILD“ – P.Išora, I. Ksnelashvili, D.Daunys) architektūros idėjų konkursą laimėjo dar prieš 4 metus. Šiemet užbaigus pirmosios projekto dalies – „trumpojo“ tilto iš Naujamiesčio į Nemuno salą statybą, visų žvilgsniai ir viltys nukrypo į pagrindinę Nemuno vagą.
