2020-ieji metai buvo kupini netikėtų iššūkių tiek šalių ekonomikoms, tiek verslams, tiek visuomenėms plačiąja prasme. Vieniems sektoriams šiuos iššūkius pavyko paversti galimybėmis, kitų veikla, deja, buvo dalinai ar net pilnai apribota. Pasaulio ekonomika smuko, šalyse buvo pradėtos taikyti skirtingos verslo paramos ir ekonomikos gaivinimo priemonės. Koks buvo šių priemonių efektyvumas ir kokie yra ekonomikos lūkesčiai šiems metams skirtingose šalyse? Kokios yra verslo nuotaikos?*
2021 m. prognozuojamas lėtesnis Vokietijos ekonomikos atsigavimas ir augimas. Naujausioje Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) pateiktoje ekonominės raidos analizėje teigiama, kad antrosios COVID-19 bangos trukmė nulems, ar 2021 m. Vokietijos ekonomika augs 5,3 proc., ar tik 3,8 proc. DWI vadovas Marcelis Fratzscheris 2020 m. ekonominę situaciją lygina su važiavimu amerikietiškais kalneliais. Pasak jo, staigūs pakilimai ir nuosmukiai greičiausiai tęsis bent iki 2021 m. pavasario. Jei karantino apribojimai Vokietijoje užsitęs iki pavasario, šaliai prognozuojamas tik 3,8 % ekonomikos augimas 2021 metais.
Lenkijos ekonomika 2021 m. turėtų augti dar lėčiau (ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja 2,9 % BVP augimą), tačiau 2020-aisiais šalis patyrė vieną mažiausių ekonomikos nuosmukių ES (3,5 %). Remiantis paskelbtais Eurostat duomenimis, 2020 m. III ketvirtį Lenkija buvo viena iš ES šalių, kurių ekonominiai nuostoliai buvo mažiausi – BVP sumažėjo 1,8% (mažesnis BVP nuosmukis buvo tik Lietuvoje – 1,6%), užimtumas išaugo 0.5%.
Nors 2020 m. dėl pandemijos Nyderlandų ekonomika traukėsi 4,6%, 2021-aisiais šaliai prognozuojamas tik nedidelis augimas – 0,8% (EBPO duomenimis). Lūkesčiai kiek niūresni nei birželį, kai ekonomistai tikėjosi, kad Nyderlandų ekonomika 2021 m. augs 6,6%. Tačiau kasmetinėje Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) globalaus konkurencingumo ataskaitoje Nyderlandai vertinami kaip esantys itin geroje pozicijoje greitai ekonomiškai atsigauti po COVID-19 krizės, šaliai skiriama 4-oji vieta reitinge.
Nepaisant to, kad antrojo karantino poveikis Prancūzijos ekonomikai yra gerokai mažesnis nei pirmasis, Prancūzijos nacionalinis bankas toliau mažina šalies ekonomikos atsigavimo prognozę. Prognozuojamas 5 % metinis BVP augimas 2021 m. (optimistinio scenarijaus atveju, jei pandemijos situaciją pavyks suvaldyti greičiau, augimas galėtų siekti 7 proc.), o šalies ekonomikai grįžti į prieškrizinį lygį pavyks ne anksčiau kaip 2022 m. viduryje. Augimas 2022 m. turėtų siekti tuos pačius 5 %, kuris stabilizuosis ties 2 % metiniu augimu 2023 m.
Italijos centrinis bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika 2021 m. augs 3,5 %, 2020-aisiais prognozuojamas 3,8 % ekonomikos augimas, 2022-aisiais – 2,3 %. Šalies ekonomiką, kuri 2020 m. traukėsi net 9 % (taip pat vis dar prognozė), „augins“ nuosaikiai didėjantis vidaus vartojimas (tačiau taupymo tendencijos vis dar išliks), didėjančios investicijų apimtys (ypač pagal naują ES ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“) bei eksporto augimas. Dėl atsigavusios paklausos eksporto rinkose prekyba prekėmis jau 2021 m. pradžioje turėtų grįžti į prieškrizinį lygį, tuo tarpu prekyba paslaugomis bus paveikta ilgesnį laiką.
Graikijoje tikimasi 4,2 % ekonomikos augimo. Graikijos statistikos tarnybos duomenimis, šalies ekonomika trečiąjį 2020-ųjų metų ketvirtį traukėsi 11,7 %, lyginant su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, tačiau augo 2,3 %, lyginant su 2020 m. antruoju ketvirčiu. Graikijos centrinio banko vadovo teigimu, šalies ekonomika 2020-aisiais patirs apie 10 % recesiją, tikimasi 4,2 % augimo šiais metais ir 4,8 % augimo 2022-aisiais.
Po rekordiškai didelio BVP mažėjimo Kroatijoje 2020 m. II ketvirtį (-15,5%), III 2020-ųjų ketvirtį nuosmukis sudarė -10%, palyginti su 2019 m. III ketvirčiu. Tai antras blogiausias ketvirčio rezultatas ES po Graikijos (-11,7%) – vidutiniškai BVP visoje ES 2020 m. III ketvirtį mažėjo -4,2%. Tačiau tikimasi, kad po COVID-19 sukeltos krizės nukentėjusi Kroatijos ekonomika (-9% BVP 2020-aisiais) turėtų kitąmet atsigauti dėl finansinės ES pagalbos. Prognozuojamas 3,8 % augimas.
Juodkalnijos ekonomika 2020-aisiais traukėsi daug sparčiau nei prognozavo šalies valdžia ar tarptautinės organizacijos, tačiau 2021 m. prognozuojamas 6 % BVP augimas. Po nesėkmingo 2020 m. II ketvirčio (-20,2%), III ketvirtis Juodkalnijos ūkiui buvo dar blogesnis, mat BVP mažėjo net -26,9%. Preliminariai vertinama, kad 2020 m. šalies BVP mažėjo 14,9%. Juodkalnijos nacionalinis bankas prognozuoja, kad 2021 m. šalies ekonomikos augimas sudarys nuo 4 iki 7,5% BVP. Pasaulio bankas numato, kad 2021 m. Juodkalnijos BVP didės 6,1%. Anot Nacionalinio banko, net 7,5% ūkio augimas neužtikrins grįžimo į 2019 m. BVP lygį.
Armėnijos BVP atsistatys iki ikikrizinio lygio tik 2022 m. Finansų ministro Atom Janjughazyan nuomone, neigiamas koronaviruso krizės poveikis dar nepasibaigė, bet tikimasi, kad ekonomikos atsigavimas prasidės 2021 m. Eurazijos plėtros banko vertinimu, 2020 m. Armėnijos ekonomika sumažės 6,4%, o 2021 m. augs 4,9%. Centrinis bankas prognozuoja 7,2 proc. ekonomikos susitraukimą 2020 m., o ekonomistai numato dar didesnį kritimą 8,5-9,3 proc.
Vokietijos verslas nesitiki greito atsigavimo 2021 m., nors išlieka optimistiškas. „Bloga situacija šiandien, geresnės perspektyvos kitąmet“: taip galima apibendrinti daugumos Vokietijos bendrovių nuotaiką 2020 m. pabaigoje. Tai rodo Vokietijos ekonomikos instituto (IW) apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 2200 įmonių 43 pramonės asociacijose. Keturios iš penkių Vokietijos bendrovių savo ekonominę padėtį 2020 metų pabaigoje vertina blogiau nei prieš metus. Yra vos kelios pramonės asociacijos, kurios savo padėtį vertina taip pat, kaip prieš metus, ar net geriau – tai yra įmonės, kurių ekonominė padėtis jau buvo sunki ir 2019/20 metų sandūroje. Tai automobilių, chemijos, metalo ir elektros pramonės bendrovės. Joms nuosmukis prasidėjo ne nuo COVID-19 pandemijos, bet nuo 2018 m., kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo kurstyti JAV, Kinijos ir Europos Sąjungos prekybos konfliktą. Iš pradžių protekcionizmas apsunkino eksporto sąlygas, tada 2019 m. Kinijos ekonomika susilpnėjo.
Lenkijoje verslo optimizmas mažėja. Apklausos rodo, kad per pastaruosius 12 mėn. labai sumažėjo įmonių, kurios optimistiškai vertina tolesnio verslo plėtros galimybes procentas – apie plėtrą galvoja tik 19% įmonių vadovų. 68% mano, kad verslo pelningumas į buvusį lygį grįš tik 2022 m., o 19% mano, kad buvusį lygį pavyks pasiekti tik 2025 m. ir tik 13% įmonių mano, kad jau šiuo metu jų pelningumas viršija prieš COVID-19 pradžią buvusį lygį. Tačiau įmonės neatsisako investavimo planų – dauguma (79% ) planuoja investuoti į naujas technologijas (rinkodarą ir produktų naujoves). Taip pat net 49% įmonių vadovų mano, kad dabartinė pandemijos banga kelia grėsmę verslo plėtrai ir gresia pajamų mažėjimu.
Daugiau užsienio šalių ekonomikos naujienų bei Lietuvos verslui, eksportuotojams ir turizmo sektoriui naudingos informacijos – Lietuvos diplomatinių atstovybių paruoštose aktualios ekonominės informacijos suvestinėse.
Jungtinė Karalystė + Portugalija + Omano sultonatas
*Straipsnis paruoštas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, remiantis Lietuvos diplomatinių atstovybių 2020 m. gruodžio mėnesio aktualios ekonominės informacijos suvestinėmis. Platinant informaciją, prašome nurodyti šaltinį.
