Sausio 27 d., Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija organizavo susitikimą su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, viceministrais Agne Vaiciukevičiūte, Loreta Maskalioviene bei kancleriu Ramūnu Dilba.
Iš anksto darbotvarkėje buvo pateikta daugiau nei 20 klausimų, apimančių geležinkelio, krovininio, viešojo, oro ir vandens transporto klausimus.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius akcentavo krašto kelio Nr. 130 Kaunas – Alytus rekonstrukciją, dėl kurios rūmai, kartu su savivaldybių merais, ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas. Nebeužtenka pažadų, kad kelias bus sutvarkytas (kelio rekonstrukcijos datos vis nukeliamos). Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktą 2019 m. statistiką, vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame kelyje yra pats didžiausias iš visų krašto kelių Lietuvoje: 10315 automobilių ir 737 krovinio transporto automobilių per parą. Paprašyta įtraukti šį kelio rekonstrukciją įtraukti į svarbių projektų sąrašą. Ministras informavo, kad atsakymą dėl krašto kelių remonto/rekonstrukcijos galės pateikti kovo mėn. Prezidentas Zigmantas Dargevičius taip pat akcentavo ir pritarė ministrui, kad reikalinga būtent Kauno oro uosto plėtra.
Saulius Valunta, UAB „Serfas“ direktorius ir Kauno PPA rūmų tarybos narys pateikė susidariusią situaciją dėl geležinkelių transporto: verslas neturi aiškumo dėl Lietuvos geležinkelių (kalbama bendrai apie įmonių grupę, toliau – LG) kainodaros, taikomos verslui: nepagrįsti gabenimo, vagonų nuomos, infrastruktūros mokesčiai. Neaišku, kodėl klientai turi savo pinigais investuoti į LG priklausančią infrastruktūrą? Kokiu būdu galima prieiga prie EU vėžės? Kodėl apleistos LG privažiavimo atšakos? Akcentavo paslaugų skaitmeninimo klausimus. Rūmų tarybos narys susitikime taip pat kėlė viešųjų pirkimų organizavimo klausimus (techninių specifikacijų skelbimo, naujų technologijų naudojimo geležinkelio infrastruktūros atnaujinimui). UAB „Swetrak“ komercijos direktorius Romas Macijauskas informavo, kad Rail Balticos geležinkelio linijos statyba bei medžiagų tiekimas vykdomas nuo 2018 metų iki 2023 m. pabaigos, o 2020 birželio 22 d. projekto „Rail Baltica“ valdytojas AB „LTG Infra“ paskelbė projekto dalies rangos darbų konkursą. Iki šiol nėra viešai paskelbtos gelžbetoninių pabėgių bei iešminių pabėgių techninės specifikacijos, be kurių negali būti pradėtas įmonės pasiruošimas dalyvauti konkurse – sėkmingam ir savalaikiam pasiruošimui dalyvauti minėtame projekte, reikalingas laikas pabėgiui suprojektuoti bei išbandyti nepriklausomoje laboratorijoje.
Linas Skardžiukas, UAB „Kautra“ generalinis direktorius, Kauno PPA rūmų tarybos narys, susitikime sakė, kad ne tik Covid-19 pandeminė situacija įtakoja sudėtingą viešojo transporto būklę, bet ir valstybinis reguliavimas: konkurencijos ir LTSA priimti sprendimai, dotacijos skiriamos keleivių vežimui geležinkeliais, kuomet tarpmiestinis susisiekimas autobusais išsilaiko pats, nereikalauja nei valstybės, nei savivaldybių biudžeto lėšų, nepriklausomai nuo to, ar vežėjas yra privati bendrovė, ar savivaldybės kontroliuojama bendrovė. Ministras įvardino, kad būtinas visų suinteresuotų pusių ir atsakingų institucijų dialogas ir sprendimų paieška. Jau kitą savaitę šiuo klausimu organizuojamas atskiras susitikimas.
Tomas Jurgelevičius, UAB „Hegelman transporte“ generalinis direktorius įvardino, kad vienas iš esminių iššūkių transporto sektoriuje tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiu – tai darbo jėgos pritraukimas. Įmonėms susiduriant su vis didesniu vairuotojų trūkumu, jų plėtra ir konkurencingumo didinimas priklausys nuo to, kaip pavyks pritraukti naujų tarptautinio transporto vairuotojų iš kitų šalių. Per paskutinius keletą metų įvykęs didžiulis krovininio kelių transporto proveržis – nuo 2014 m. krovininio kelių transporto paslaugų eksportas padidėjo 137 % arba nuo 1,6 mlrd. iki 3,8 mlrd. EUR – dalinai pasiektas vairuotojų iš trečiųjų šalių dėka. Deja, prognozuojama, kad nuo 2021 m. nustatyta 11600 kvota įdarbinamiems darbuotojams iš trečiųjų šalių paslaugų srityje neužtikrins vežėjų poreikio.
Susisiekimo ministras įvardino ir kitas svarbias sritis dėl krovininio transporto, kuriomis dirba ministerija: mobilumo paketo įgyvendinimas, draudimo sąlygos, skaitmeninimas, klimato kaitos klausimai, geopolitinė situacija. Dėl darbuotojų įdarbinimo problema yra žinoma, kvotos gali būti peržiūrėtos. Tiesiogiai už šią temą yra atsakingos Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijos, su jomis yra bendradarbiaujama.
Susitikimo metu sutarta: sisteminti klausimus/temas, nustatyti prioritetus, rengiant kitą susitikimą po 4-6 mėn. sekti pokyčius. Ministras padėkojo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams, o situacijai dėl Covid-19 leidus planuoja kartu su atsakingais ministerijos asmenimis vykti į regionus, diskutuoti su vietos verslo ir savivaldos bendruomenėmis ir ieškoti Lietuvai palankių sprendimų.
Dėkojame nariams, kurie teikė klausimus ir pasiūlymus: UAB „Serfas“, UAB „Margūnas“, UAB „Transachema“, UAB „Hegelmann Transporte“, UAB „Kautra“, AB „Kauno tiltai“, UAB „Swetrak“, UAB „Binčis“. Tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo!
