Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, vienijantys daugiau kaip 2000 gamybos, prekybos ir kitų sektorių įmonių bei atstovaujantys verslo interesams raštu kreipėsi į LR Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių Darių Vedricką. Šiuo metu rūmai gauna nemažai narių užklausų dėl kylančių problemų, vykdant viešųjų pirkimų sutartis, kai dėl susidariusios geopolitinės situacijos, ES sankcijų ir tiekimo grandinių trūkinėjimo, kainų šuolių jų keitimas priklauso tik nuo užsakovų geranoriškumo, o vienodos pozicijos ir lankstesnio požiūrio iš Lietuvos Respublikos valstybės institucijų trūksta.
Verslas dėl žaliavų ir statybinių medžiagų kainų šuolių bei trūkumo dažnai nebegali vykdyti anksčiau pasirašytų viešųjų pirkimų sutarčių. Pavyzdžiui, 2021 m. liepą įmonė laimėjo viešąjį konkursą dėl kareivinių remonto, rangos sutartis pasirašyta 2021 m. rugsėjį, tačiau darbai iki šiol nepradėti, nes užsakovas neperdavė statybvietės, nepateikė darbo projekto, pagal kurį darbai turėtų būti vykdomi. Todėl dabar, prasidėjus karui Ukrainoje ir dėl to sustabdžius žaliavų ir statybinių medžiagų importą iš Rusijos ir Baltarusijos bei sutrikus tiekimui iš Ukrainos, įmonės susiduria su situacija, kad per laikotarpį nuo sutarties pasirašymo iki darbų pradžios smarkiai išaugo medžiagų kainos, kai kurių medžiagų praktiškai išvis neįmanoma gauti, o užsakovas nėra linkęs šio fakto pripažinti arba visą sutarties vykdymo riziką palieka tik rangovui.
Pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamus viešai prieinamus duomenis galima pastebėti, kad statybos sąnaudų elementų pokyčiai palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu yra akivaizdūs. Jei 2021 m. vasario mėnesį gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai buvo 0,7 proc., tai šiais metais vasario mėnesį – 15,5 proc. Tai įrodo akivaizdžiai pakilusias žaliavų kainas bei žymiai pablogėjusią sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyrą rangovų nenaudai. Aukšta infliacija, kuri tokia numatoma bus ir artimiausioje ateityje, ilgai trunkančios ne dėl rangovo kaltės procedūros (pvz., objekto perdavimas rangovui, administruojančių agentūrų rangovo pirkimo dokumentų ir atliktų darbų tikrinimas ir pan.) sukuria poreikį įstatymiškai nustatyti galimybę indeksuoti rangos darbų kainą.
Prašome suformuoti aiškią valstybės politiką ir poziciją šioje srityje. Dabar verslas bando tartis dėl viešųjų sutarčių keitimo pavieniui, tačiau ne visais atvejais susitarimai būna sėkmingi, nes priklauso tik nuo užsakovų valios. Vyriausybės ir Viešųjų pirkimų tarnybos inicijuoti sisteminiai pakeitimai, kurie verslui sudėtingu laikotarpiu padėtų paprasčiau keisti viešųjų pirkimų sutartis, yra būtini kaip galima greičiau.
Pasiūlymai:
- Papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnį „Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jų galiojimo laikotarpiu“ vadovaujantis Civilinio Kodekso 6.653 straipsnio 6 dalimi, suteikiant rangovinėms organizacijoms galimybę didinti darbų (paslaugų) kainą rinkoje pakitus žaliavų, įrenginių bei paslaugų kainoms. Tai leistų rangovams užsitikrinti galimybę keisti sutartis.
- Statybos darbų kainos ir sąmatos yra skaičiuojamos vadovaujantis esamojo laiko nustatytais įkainiais, nevertinant įprasto atlyginimų bei produktų kainų augimų keliems metams į priekį. Akivaizdu, kad vykstantys viešųjų pirkimų, bei statybos procesai vyksta kelerius metus nuo skaičiuojamosios kainos sudarymo momento, todėl tokią sąmatų sudarymo metodiką reikia keisti vertinant ir numatant įkainius vadovaujantis ne konkrečiu (duotuoju) momentu, o įvertinant prognozuojamą infliaciją, darbo užmokesčio pokytį, žaliavų, įrenginių kainų pokyčius. Viešųjų pirkimų konkursai trunka pakankamai ilgai, objektai statomi 1-2 ar daugiau metų, todėl tai leistų numatyti kuo tikslesnes kainas, sumažinti rizikas, išvengti pokyčių dėl kainų ateityje, sutarčių sąmatų tikslinimo.
- Skatinti savalaikį atsiskaitymą tarp rinkos dalyvių leidžiant taikyti didesnius delspinigius ar juos diferencijuojant (pvz, vėluojant 10 dienų taikyti 0,02 proc., vėluojant daugiau nei 10 dienų – 0,2 proc.) Civilinio kodekso nuostatos leidžia taikyti didesnius delspinigius, todėl esant tokiai situacijai, kai dėl infliacijos rangovai patiria nuostolius, tai šiuo metu numatyti delspinigiai jų nepadengia, o faktinių nuostolių įrodinėjimas yra ilgas ir vėlgi resursų reikalaujantis procesas.
- Įpareigoti perkančiąsias organizacijas ir privataus sektoriaus užsakovus privalomai pateikti rangovui draudimo laidavimo raštą ar banko garantiją dėl savalaikio atsiskaitymo su rangovu. Rangovas/projektuotojas, dalyvaudamas pirkimo procese ir sudarydamas sutartį turi pateikti aibę garantijų: pasiūlymų laidavimo draudimą/banko garantiją, atlikimo laidavimo raštą, avansinio mokėjimo laidavimo raštą, garantinio laikotarpio laidavimo raštą, statybų/montavimo visų rizikų draudimą, projektuotojo civilinės atsakomybės draudimą, profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Tuo tarpu užsakovas įsipareigoja priimti atliktus darbus ir apmokėti tik sutartimi. Šiuo atveju rangovas lieka neapsaugotas dėl galimo neatsiskaitymo ar nesavalaikio atsiskaitymo už atlikus darbus, nors tinkamai įvykdo savo įsipareigojimus prieš užsakovą. Pvz., agentūros, administruojančios projektų lėšas, labai ilgai tikrina perkančiųjų organizacijų pirkimo procedūras ir tuo pačiu neperveda lėšų perkančiosioms organizacijoms, kad jos atsiskaitytų su rangovais už atliktus darbus. Pažymime, kad situacija rangovams tampa labai įtempta ir gali būti nepakeliama, kai, pvz., CPVA daugiau nei 6 mėnesius tikrina dokumentus ir pirkimo procedūras bei sulaiko atsiskaitymą. Perkančiosios organizacijos neturi savo lėšų atsiskaitymui, o visa finansinė našta ir rizika negauti pilno atsiskaitymo tenka rangovui.
