Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (toliau – KPPAR) Marijampolės filialo direktorė Kristina Grigė inicijavo Marijampolės verslo bendruomenės, Sūduvos buhalterių klubo kelionę į Seimą, kuriame šią grupę priėmė Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Patenkintos liko abi pusės – marijampoliečiams buvo organizuota ekskursija Seimo rūmuose, po to įvyko pokalbis su trimis Seimo nariais – Andriumi Vyšniausku, Mindaugu Linge ir Mindaugu Skritulsku. „Turėjome rimtą diskusiją apie mokesčius, reformas ir Marijampolės reikalus. Džiaugiuosi aktyvia Marijampolės verslo bendruomene, kuri drąsiai kalbasi apie sprendimus, kuriuos darome, ir kurių dar reikia“, – sakė A. Vyšniauskas.
Daiva KLIMAVIČIENĖ
Kas mums iš to?
Kaip tik tądien, kai Seime viešėjo marijampoliečiai, salėje vyko diskusijos dėl laikinojo solidarumo įnašo, kurį turėtų mokėti beveik visi bankai bei kredito įstaigos. Parlamentas po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi gerokai padidėjusių grynųjų palūkanų pajamų gaunantys bankai bei kredito įstaigos. Už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, susilaikė irgi aštuoni. Iki projekto galutinio patvirtinimo liko paskutinis balsavimas, numatytas gegužės 9 d. Suvalkietiškai klausėme – kokia mums iš to nauda?Vyšniauskas paaiškino, jog didžioji pinigų dalis atkeliaus į mūsų regioną. Lėšų panaudojimo tikslas – karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti. Pagrindiniai projektai yra „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“mūsų mieste ir aplink jį. Vienas šešių kilometrų ruožas aplink Marijampolės miestą su 4–5 viadukais, kurie visi turi būti pritaikyti ir sunkiajai karinei technikai, anot Seimo nario, bene didžiausias ir brangiausias Lietuvos istorijoje kelių infrastruktūros objektas.
„Pirk prekę lietuvišką“. O kiek „nubyrės“ biudžetui?
Ekonomikos komiteto narys Mindaugas Skritulskas dalinosi patirtimi iš Lenkijos – kaip šioje šalyje skatinama pirkti lenkiškas prekes. Seimo nariui patikusi verslo idėja: ant prekės pakuotės pažymima ne tik tai, kad prekė yra lenkiška, bet ir tai, kiek ją pirkdami gyventojai prisideda prie Lenkijos nacionalinio biudžeto. Nors ir mes turime panašią idėją („Pirk prekę lietuvišką“), tačiau mintis apie tai, kiek pinigų nuo kiekvienos lietuviškos prekės nukeliautų į mūsų nacionalinį biudžetą, verslui turėtų būti įdomi. Taip pat A. Skritulskas kalbėjo ir apie verslo ombudsmeną – mediatorių tarp verslo ir valdžios institucijų.
Ar Lietuva netaps dviejų miestų valstybe?
Seimo narių klausėme, kodėl regionų stiprinimo idėja niekaip netampa kūnu, gyventojų čia nuolat mažėja (dėl migracijos į didžiuosius miestus ar užsienį)? Be to, nesibaigiančios reformos ir institucijų pertvarka sukūrė tokią situaciją, kad nemaža dalis intelekto, gabių ir kūrybingų specialistų persikelia į didžiuosius miestus. Ieškodami geriau apmokamo darbo į juos patraukia ir jauni žmonės. Ar bus kam vaikščioti trinkelėmis klotais išpuoselėtų parkų takais? Ar bus kam suptis naujose vaikiškose sūpynėse?
Marijampolėje rinktas Seimo narys A. Vyšniauskas pakomentavo situaciją:
– Esminė problema, kurią matome – kai kurios įstaigos ir institucijos sunkiai išgyvena. Jas reikia arba subsidijuoti, arba ieškoti sprendimų, kurie padėtų jų veiklą efektyvinti. Vienas iš pavyzdžių – teismai. Jų sujungimo iniciatyva kyla ne iš Seimo ar Vyriausybės, bet iš pačių teismų, jie patys siekia optimizuotis. Marijampolės, Šakių ar Vilkaviškio teismų tai nepalies. Ryškiausia problema – kaimyniniuose Lazdijuose, kur 2000 kvadratinių metrų patalpose dirba du teisėjai. Įsivaizduokite šildymo, komunalinių paslaugų išlaidas. Pavyzdžiui, jau suskaičiuota, kad Pakruojyje, kur yra viena teisėja, komunalinis aptarnavimas kainuoja beveik 18 tūkst. Eur per metus. Taigi tendencija – mažesni teismo rūmai prijungiami prie didesnių, bet užtikrinama galimybė žmonėms teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Pastaruoju metu vis daugiau paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę.
Man asmeniškai neramu dėl policijos planų stambinti komisariatus ir palikti penkis visoje Lietuvoje (palyginimas su Prokuratūra – Lietuvoje veikia penkios apygardos). Bet vėlgi – reforma ateina iš pačios policijos, ne iš Vyriausybės ar Seimo. Manau, kad reikia spręsti realias problemas (pareigūnų stoka atokesnėse teritorijose ir pan.), o ne siekti vien matematinio optimizavimo.
Ką mes darome regionų labui ir kokias perspektyvas matome?
Jei norime tam tikras funkcijas perduoti regionams, geriausia jas pavesti vykdyti savivaldybėms. Tam tikrų funkcijų joms bus priskirta vis daugiau. Čia ir yra niša įsidarbinti kompetentingiems profesionalams, jauniems specialistams. Savivaldybė galės išlaikyti daugiau gerai apmokamų darbo vietų, atsiras galimybė kelti algas ir dabartiniams Savivaldybės darbuotojams (dabar jos bene mažiausios regione). Pinigų netrūksta – štai Marijampolės savivaldybės biudžetas šiemet pasieks 90 milijonų eurų. Tereikia fantazijos, kaip efektyviai, racionaliai juos panaudoti.
Nuotraukos: Džojos Gundos BARYSAITĖS
