Vasario 5 d. rūmuose surengtoje apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Viešųjų pirkimų tarnybos naujoji vadovė Diana Vilytė ir grupė tarnybos specialistų.
Viešieji pirkimai tapę tikru galvos skausmu tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams, neretai tarp šių pirkimų ir korupcijos dedamas lygybės ženklas.
„Viešųjų pirkimų įstatymas, turintis tarnauti konkurencijos užtikrinimui ir skaidrumui, deja, dažnai diskredituojamas dėl sudėtingumo, dažno keitimo, klaidingo interpretavimo ir kitų priežasčių,“ – rūmų nariams sakė prieš kelias savaites tarnybai pradėjusi vadovauti Diana Vilytė.
Pasak VPT vadovės, nuo 2016 m. balandžio turi įsigalioti nauja įstatymo redakcija. Rengiami pakeitimai pirmiausia susiję naujomis ES viešųjų pirkimų direktyvomis, kurių nuostatas iki tol Lietuva turi perkelti į savo nacionalinę teisę.
Sudaryta darbo grupė šiuo metu yra parengusi pirmąjį įstatymo variantą, kuris toliau bus tobulinamas. Kai kurie klausimai liko atviri, nesutariama, kaip tinkamai reglamentuoti problemines sritis, pvz., vidaus sandorius, supaprastintus pirkimus, konfidencialumo klausimus ir pan. Laukiama antrojo įstatymo projekto, kuris, tikėtina, ne anksčiau kaip rudenį bus paskelbtas viešai bei pasieks Seimą. Tuomet bus laukiama tiek verslo, tiek perkančiųjų organizacijų pastabų ir pasiūlymų, kad kiek įmanoma labiau pavyktų suderinti valstybės ir verslo interesus, o įstatymas vėliau nebūtų nuolat kaitaliojamas.
Direktyvose reglamentuojami „klasikinio“ ir „komunalinio“ sektorių viešieji pirkimai. Planuojami du atskiri įstatymai šių sektorių pirkimams.Siekiama pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą taip, kad būtų užtikrintas jų skaidrumas, iš esmės sumažėtų biurokratinė našta, būtų išnaudotos visos elektroninės erdvės ir centralizuotų pirkimų sistemos teikiamos galimybės, išskirtinis dėmesys būtų skiriamas viešųjų išlaidų efektyvumui, prioritetą teikiant ne žemiausiai kainai, bet ekonominiam efektyvumui. Pažymėtina, kad yra priimta nauja Koncesijų direktyva. Jos nuostatoms perkelti bus rengiamas Koncesijų įstatymo projektas, kuris irgi turės būti priimtas iki 2016 m. balandžio.
Darbo grupėje derinamas supaprastintų pirkimų reguliavimas. Pasak VPT specialisčių, yra daug atvejų, kai perkančiųjų organizacijų taisyklėse įrašoma viešųjų pirkimų principus pažeidžiančių, konkurenciją ribojančių sąlygų, todėl siekiama sukurti supaprastintą ir vieningą sistemą, reglamentuojant ją įstatyme, Vyriausybės priimtoje tvarkoje ar pan.
Viešųjų pirkimų tarnybos atstovės pabrėžė, kad itin daug ginčų ir nesusipratimų viešuosiuose pirkimuose kyla dėl sutarčių ir pasiūlymų konfidencialumo.
Nuo šių metų sausio 1 d. perkančiosios organizacijos privalo viešinti laimėtojo pasiūlymą, sutartį su juo bei sutarties daromus pakeitimus, tačiau neskelbti konfidencialios informacijos. Taip pat perkančioji organziacija tiekėjui paprašius turi supažindinti jį su kitų tiekėjų pasiūlymais, išskyrus konfidencialią informaciją. Taigi susiduria du – viešumo ir konfidencialumo principai. Tiekėjai dažnai, piktnaudžiaudami savo teisėmis, nurodo, kad visa pasiūlyme esanti informacija yra konfidenciali, išskyrus kainą. Todėl įstatyme bus mėginama apibrėžti, kas laikoma, o kas nelaikoma komercine paslaptimi, pasiūlymus labiau laikant viešais, konfidencialumo įrodinėjimo naštą perkeliant tiekėjui. Tiesa, tai kol kas yra diskusinis klausimas.
Plačiau – vasario mėnesio „Rūmų žiniose“
