Net trys iš keturių gegužės 16 d. Verslo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimų buvo susiję su kultūros paveldo problemomis. Nors dėl susitikimo su atsakingais Kultūros vertybių apsaugos departamento specialistais buvo tariamasi iš anksto, departamento direktorė Diana Varnaitė likus porai dienų iki posėdžio informavo, kad neatvyks dėl svarbių reikalų sostinėje.
„Gaila, kad nėra KVAD vadovės. Neseniai buvo patvirtintos Naujamiesčio ribos ir vizualinės apsaugos zonos, tačiau reglamento, ką, kiek ir kokiu lygmeniu saugom, nėra. KVAD žadėjo, kad nekvestionuos šioje zonoje anksčiau parengtų teritorijos planavimo dokumentų, bet jau nebederinamas aukštybinių pastatų planas“, – kalbėjo Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Architektas Dalius Šarakauskas be reglamento nubrėžtas Naujamiesčio ribas, į kurias patenka Karaliaus Mindaugo prospektas, Nemuno sala, kita Nemuno pusė, pavadino teritorijos užgrobimu be taisyklių. Jo žodžiais, Kauno plėtra baigėsi 1930 m., dabar viskas saugoma nesant aiškių reikalavimų.
Rūmų viceprezidentas prof. M. Rondomanskas pasiūlė nebeverkti vienas kitam, kai nedalyvauja atsakingi, sprendimus galintys priimti pareigūnai, ir kviesti D. Varnaitę kitam posėdžiui.
Pristatydamas aukštybinių pastatų išdėstymo schemą, SĮ „Kauno planas“ architektas Evaldas Bardžiukas pateikė, jo požiūriu, liūdną statistiką: nuo 1970 iki 1990 m. Kauna buvo pastatyta daugiau kaip 100 aukštybinių pastatų, o nuo 1990 iki 2010 m. – tik du. Specialusis planas numato, kur būtų galima statyti iki 30 metrų aukščio pastatus, jei toks poreikis atsirastų.
SĮ „Kauno planas“ direktorius Gediminas Šinkūnas, pristatydamas miesto bendrojo plano koncepciją, akcentavo, kad Kaune gyvena jau 25 proc. mažiau žmonių nei rengiant ankstesnį planą. Todėl korekcijos neišvengiamos, orientuojamasi į nuosaikesnės plėtros alternatyvą. Investicijų prioritetais laikomas Senamiestis, Naujamiestis, vidurinė miesto dalis. Numatomi ir lokalūs centrai.
Pramonės plėtrai teritorijų nenumatyta, nes plotų tiesiog fiziškai tam nėra. Potencialiems investuotojams rekomenduojama kurtis Taikos pr., Draugystės g., Aleksote, ties vakariniu aplinkkeliu, tačiau praktiškai visa žemė yra privačių asmenų nuosavybė.
Pasak Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, iš nekilnojamojo turto surenkama vis mažiau mokesčio. Šį sumažėjimą lemia turto vertės pokyčiai. Todėl dar mažinti tarifą reikštų prarasti milijonus.
2013 m. Kaune numatoma patvirtinti tris nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Pagrindinis tarifas lieka 0,9 proc., kaip ir pernai. Nuo 0,6 iki 0,7 proc. ketinama didinti mokestį Laisvės alėjoje ir kai kuriose kitose vietose (jei pastate prekiaujama knygomis, suvenyrais, antikvariniais daiktais, meno dirbiniais, teikiamos maitinimo paslaugos.) Kaip ir pernai, lengvatos tikriausiai nebeturės centre esantys viešbučiai. Apleisti, neprižiūrimi pastatai bus apmokestinti maksimaliu mokesčio tarifu – 1 proc.
Verslininkai klausė, ar Savivaldybė stebi ir analizuoja, kas apskritai nemoka nekilnojamojo turto mokesčių, kaip kovojama su tais, kurie veikia ir gyvena penkis ir dešimt metų neregistruodami pastatų (nebaigus statybos mokesčio nereikia mokėti), ar tikrai Kaune yra tik 50 apleistų, neprižiūrimų pastatų?
Šios analizės ketina imtis Verslo tarybos ekspertai, pasitelkdami Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistus.
