Birželio 16 d. Palūkščio dvaras „Rokynė“ ūžė nuo gero šimto rūmų bendruomenės narių. Kunkuliavo azartiškos aistros „proto mūšiuose“ (ajajai kiek daug nežinome, pradedant kardinoliu Rišelje ir baigiant JAV vėliava mėnulyje), virve susirišusios (kad nepamestų kurio nors nario) komandos entuziastingai lakstė po miškus ir šaudė iš laidynių, daužė „langus“, žaidė tinklinį atvirkščiai; kapitonai kalė vinis tuščiaviduriais plaktukais; pamiršę mamas vaikai klegėjo su Andrėja; suaugusieji žaidė kaip vaikai, mėgindami į kitą krantą valtele „teisingai“ nuplukdyti vilką, ožką ir kopūstą (ir tai – antros klasės uždavinys?). O šviesią birželio naktį šokti galima iki paryčių pagal šauniojo scenos džentelmeno V.Kovaliovo atliekamus „Hiperbolės“ hitus „Išgalvojau lietų..“ arba „Kai nieko neturi…“ O paskui juk dar reikia ir pašnekėti…
Taip linksmai gimė nauja rūmų tradicija – kasmet birželį paminėti rūmų gimtadienį. Šventės dalyviai sąžiningai įvykdė visus rūmų prezidento Benjamino Žemaičio telegramoje iš Turkijos nurodytus darbus: sukurti naujos tradicijos pradžią; betarpiškoje ir draugiškoje aplinkoje sustiprinti rūmų šeimą, tarpusavio ryšius, draugystę ir solidarumą; linksmintis, sportuoti, šokti ir nežiūrėti į laikrodį. (Jei norite turėti laisvalaikį, negaiškite laiko!). Taip ir buvo! Visi labai stengėsi! O laimė rasti paparčio žiedą – rūmų raktą (ir ne bet kur, o… avilyje) nusišypsojo šventės rėmėjos „UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktorei Danguolei Predeinienei.
Kuri komanda laimėjo? Nesvarbu. Visos komandos gavo po arbūzą ir kai ką daugiau. Ir daugeliui visai nesinorėjo grįžti Kaunan…
O kam vargti aprašinėjant tai, ko neįmanoma aprašyti? Entuziazmo, džiaugsmo, linksmumo, draugiškumo, gero apetito? Nuotraukose – apstu šventės nuotaikos atspindžių.