Kaip susigaudyti naujienų apie euro zonos problemas sraute? Ką reiškia vieni ar kiti įvykiai ir susitarimai? Kaip suvokti, kurie iš jų svarbūs ir ką jie reiškia?
Swedbank vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis rūmuose susirinkusiems Finansininkų klubo nariams ir įmonių atstovams, apibūdinęs dvejus metus trunkančią euro zonos skolų krizę, pabrėžė, kad dar anksti kalbėti apie problemos sprendimą, pakilimą iš duobės ar lūžį.
Pasak analitiko, dabartinę situaciją galima palyginti su į kalną lipančia alpinistų grupe, kai vienas suklupęs gali nutempti į bedugnę visus. Kelionės baigtis gali būti trejopa: arba visi laimingai pasiekia viršūnę, arba pradeda slysti nuosaikiu šlaitu žemyn, arba nugarma bedugnėn nuo stataus krašto. Taigi galimi trys krizės scenarijai.
Pagrindinio scenarijaus tikimybė – 55 proc. Šiuo atveju labai reikšminga neseniai Briuselyje suderinta Europos Sąjungos šalių Fiskalinės drausmės sutartis. N. Mačiulio teigimu, ši sutartis ištikusios krizės problemų neišspręs, tačiau svarbi ilgalaikės perspektyvos kontekste (griežtai apribojamas valstybių biudžetų deficitas, numatomos sankcijos, prižiūrimos valstybių skolos) ir kaip prevencijos priemonė. Europos centrinis bankas, sudaręs galimybę euro zonos bankams vos už 1 proc. bet kuriuo momentu gauti likvidumo paskolų, sugebėjo pašalinti įtampą rinkose. Dar vienas svarbus veiksnys – Graikijoje, Italijoje pradėjo dirbti vadinamosios technokratinės vyriausybės, kurios pernelyg nesirūpina savo politiniu įvaizdžiu ir gali priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus. Jei šis optimistinis scenarijus pasitvirtintų, euro zonos ekonomika susitrauktų 0,3 proc.
Tačiau Fiskalinės drausmės sutarties įgyvendinimas stringa. Didžioji Britanija atsisako ją pasirašyti. Valstybėms reikės keisti savo konstitucijas, Lietuvai – taip pat. N. Mačiulis abejoja, ar tai pavyks. Yra ženklų, įspėjančių apie tai, kad gali būti sumažinti ir Vokietijos reitingai, kurios galia dar sugeba palaikyti pasitikėjimą euro zona. Gali žlugti derybos dėl Graikijos skolų nurašymo (siekiama, kad privatūs investuotojai nurašytų ne 21, kaip kalbėta pradžioje, o 70 proc. skolos, kuri sudaro apie 200 mlrd. eurų). O laiko jau nėra – jei kovą Graikija negrąžins skolos, ji gali bankrutuoti. Nors tai maža ekonomika (joje sukuriama 2 proc. euro zonos BVP), viena ji nenutemptų žemyn visų, tačiau nerimas ir nepasitikėjimas persimestų į kitas valstybes – Italiją, Portugaliją, Ispaniją. „Graikija yra mažas, tačiau esminis lūžio taškas krizės scenarijuje“, – teigė Swedbank vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
Antrasis eksperto pristatytas scenarijus, kurio tikimybė – 40 proc., stumteltų euro zoną į kur kas didesnę recesiją.
Trečiajam – chaotiškajam scenarijui – paliekama 5 proc. tikimybės: Graikija bankrutuoja, Ispanija, Italija nebegali pasiskolinti, euro zona skyla (dalis arba visos valstybės grįžta prie nacionalinių valiutų). Tai, kad tokiu atveju krizės pasekmės būtų dar gilesnės nei 2008 m., supranta dauguma politinių ir finansinių institucijų.
Ką reiškia bankrotas valstybei? Atsakydamas į šį klausimą, ekspertas pajuokavo, kad valstybės niekas neuždaro ir nelikviduoja, turto neatima. Graikijai reikėtų dešimtmečių grąžinti skolas, o bankroto atveju jos nurašomos iki nulio. Tai gali būti vienašališkas valstybės sprendimas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio ir trumpam jis atrodo patrauklus. Valstybė negalėtų pasiskolinti ir turėtų akimirksniu subalansuoti pajamas ir išlaidas, išstojimas iš euro zonos ir grįžimas prie nacionalinės valiutos reikštų jos devalvaciją, brangtų visi importuojami ištekliai. Visi įsipareigojimai eurais būtų perskaičiuoti vietine valiuta, ir visų skolos išaugtų. Finansinė sistema būtų paralyžiuota, BVP sumažėtų 40-50 proc. per metus.
Kalbėdamas apie Lietuvos įmonių lūkesčius, Swedbank analitikas teigė, kad pramonės ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai labai krenta nuo vasaros dėl išorinių priežasčių. Tačiau nepaisant nerimo, vartojimas auga. N. Mačiulio prognozėmis, Lietuvos ekonomika šiemet augs dvigubai lėčiau nei pernai, tačiau sparčiausiai ES. Pagrindiniai augimo veiksniai bus gyventojų vartojimas ir investicijos. Nepaisant recesijos euro zonoje, eksportas didės Rytų rinkų sąskaita. Dėl išorinių priežasčių infliacija sparčiai mažės, darbo užmokestis augs realiai, greičiau nei infliacija. Darbo našumo augimas ir toliau viršys darbo užmokesčio augimą (pasak analitiko, didesnio darbo našumo Lietuvoje buvo pasiekta ne dėl džiuginančių priežasčių: buvo sugebėta sukurti daugiau vertės su ta pačia darbo jėga). Dauguma disbalansų Lietuvoje pašalinta.
