„Nors įprasta kalbėti apie valdžios paramą verslui, manau, procesas yra atvirkščias – tai valdžia vis dažniau prašo verslo paramos“, – tokiomis mintimis Raseinių rajono verslo ir valdžios forumą „Verslo ir valdžios partnerystė: stipresnė savivalda, geresnis gyvenimas“ pradėjo rajono meras Petras Vežbavičius. – Antra vertus, džiugu, kad tarp Lietuvos savivaldybių Raseinių rajono strateginis plėtros planas yra vertinamas kaip viena tiksliausių ir konkrečiausių vizijų. Tai kryptis, kuria turime veikti išvien.“
„Prekybos, pramonės ir amatų rūmai turi 400 metų istoriją, Lietuvoje jie veikia 85 metus. Per šį laiką Rūmai tapo patikimu ir solidžiu valdžios partneriu. Mes siekiame išskleisti šią galimybę ir iniciatyvą, kviečiame įsilieti į mūsų bendruomenę“, – sakė Kauno PPAR tarybos narys, Dnb Nord banko Kauno regiono vadovas Algimantas Anužis.
„Kuo daugiau kalbėjimo ir susikalbėjimo – tuo geresni rezultatai“, – pabrėžė Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Benediktas Siliūnas, kelioms dešimtims rajono verslininkų pateikęs naujausių statistikos duomenų apie verslo aplinką, investicijas, nedarbo lygį rajone. Forumas spalio 20-ąją vyko naujosiose, už ES pinigus rekonstruotose centro patalpose.
Vieną pagrindinių forumo pranešimų „Nuo strateginio planavimo iki investicinių projektų“ skaitė Raseinių rajono savivaldybės Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė. „Jeigu verslininkai nedalyvaus svarstant strateginius projektus ir nekontroliuos jų vykdymo, patys geriausi planai neduos efekto“, – įsitikinusi I.Antanaitienė. Kad verslininkai būtų aktyvesni, buvo surengta verslo atstovų apklausa, teirautasi jų nuomonės apie strateginį planavimą ir verslo aplinką, Savivaldybės teikiamas paslaugas, nepasitenkinimo priežastis ir kt. Verslo atstovai pasiūlė nemažai konstruktyvių idėjų. Tarp jų buvo pabrėžta būtinybė valdžiai daugiau bendrauti su verslu. „Bendruomenės tiltus statykime kartu“, – siūlė Savivaldybės skyriaus vadovė.
Kodėl reikia efektyvios verslo ir valdžios sąveikos? Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus dr. Vytauto Šileikio, verslo įmonės geriausiai atskleidžia verslumą ir kūrybiškumą, kuomet nėra priespaudos. Todėl sąveika suteikia verslo atstovams galimybę tiesiogiai informuoti valdžios institucijas apie reikalingus pokyčius verslo aplinkoje ir įtakoti tų pokyčių įgyvendinimą. Be to, verslo įmonės tampa gerai informuotos apie valdžios sprendimus ir planus, susidaro galimybės per asociacijas ar tiesiogiai dalyvauti kuriant ekonominės veiklos projektus, juos remiant ir valdant. Kokia partnerystės nauda valdžiai? „Valdžios institucijos tiksliau nustato ūkio poreikius ir prioritetus, bendradarbiavimas įgalina kurti valdžios programas ir teikti paslaugas, atitinkančias verslo poreikius, užtikrinamas priėjimas prie verslo bendruomenės intelektualinių, organizacinių ir materialiųjų bei finansinių išteklių. Sąveika padeda valdyti prieštaravimus ir konfliktus, įgyti verslo bendruomenės pritarimą“, – apibendrino V.Šileikis.
„Verslininkai daugiau ar mažiau tai žino, o politikus reikia mokyti. Kai ministerijai pateikėme pasiūlymus dėl žuvininkystės sektoriaus plėtros ir valdymo, išgirdome – nesikiškit į ministerijos darbą. Arba bus taip, kaip pasakysime, ir jokių diskusijų“, – patirtimi dalijosi UAB „Raseinių žuvininkystė“ vadovas Česlovas Kenstavičius, iš mero P.Vežbavičiaus gavęs dovanų – leidinį apie Raseinių rajono strateginį plėtros planą.
Susitikimo dalyviai nemažai diskutavo apie Savivaldybės galimybes sumažinti žemės nuomos mokestį, paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, kaimo amatams.
