Lapkričio 17 d. įvykusiame tradiciniame Kauno rajono verslininkų pagerbimo vakare Rūmai pristatė neseniai atlikto rajono įmonių vadovų nuomonės tyrimo rezultatus.
Apklausa buvo vykdoma spalio 14 – lapkričio 4 d., anketa elektroniniu būdu pateikta 300 rajono įmonių. Anketa buvo platinama ir viešoje erdvėje, dalyvauti nuomonės tyrime galėjo visi pageidaujantieji. Apklausa vykdyta anonimiškai. Techniniai sprendimai neleido iš to paties kompiuterio į apklausos anketą atsakyti po kelis kartus.
Kauno rajono verslo subjektų nuomonės tyrimas atskleidė, kad Savivaldybėje absoliučiai geriausiai vertinamas rajono propagavimas, infrastruktūros tobulinimas ir bendruomenės ugdymas, blogiausiai – valdymo tobulinimas. Tarp verslo aplinkos veiksnių palankiausiai vertinamas verslo steigimo paprastumas, žmogiškųjų išteklių gausa bei verslo ir piliečių saugumas. Blogiausiai vertinama biurokratija ir korupcija. Kauno verslininkai taip pat pirmiausiai akcentuoja šias problemas, bet rajone biurokratija ir korupcija vertinama švelniau (20 procentinių punktų mažiau nei mieste).
Vertinant savivaldybės teikiamas paslaugas, daugiausiai gerų nuomonių sulaukė atliekų surinkimas, rajono propagavimas, vietos policijos veikla ir visuomeninis transportas. Blogiausiai įvertinta gatvių ir kelių infrastruktūros priežiūra ir verslo plėtrai tinkamų sklypų ir objektų pasiūla. Kaune taip pat palankiausių atsiliepimų sulaukė visuomeninis transportas, atliekų surinkimas ir vietos policijos veikla. Tačiau Kaune kur kas blogiau nei rajone vertinamas miesto įvaizdžio kūrimas.
62 proc. rajono verslininkų nurodo, kad jiems stinga informacijos apie savivaldybės plėtros kryptis (Kaune tokią nuomonę išreiškė 85 proc. apklaustųjų). Tai rodo tam tikrą vakuumą bendraujant su verslo atstovais.
Kovo mėnesį vykdyta miesto verslininkų apklausa parodė, kad Savivaldybės darbą „labai gerai“ ir „gerai“ vertina tik 13 proc. apklaustųjų. Rajono savivaldybei aukščiausius pažymius parašė 38 proc. respondentų.
Rajonas kaip vieta verslui vertinama itin palankiai: net 63 proc. apklaustųjų ją vertina „labai gerai“ ir „gerai“,“ „nepatenkinamai“ – tik 4 proc.
