Antrąjį lapkričio penktadienį, Verslo dienos proga, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialas surengė pirmąją konferenciją „Kėdainių verslumo identitetas“. Šios konferencijos tikslas – pristatant Kėdainiuose veikiančias įmones, nustatyti/išsiaiškinti, koks Kėdainių verslumo identitetas, kas lemia lyderių pozicijas statistiniuose tyrimuose?
Lapkričio 10 dieną vykusioje konferencijoje pranešimus skaitė net septyni lektoriai. Vienas pranešėjų – ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Konferencijos metu vyko ir panelinė diskusija apie Kėdainių verslumą, kurioje dalyvavo istorikas prof. Aivas Ragauskas, Daugiakultūrio centro direktorė Audronė Pečiulytė ir Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Nors pastaruoju metu gerų naujienų mažoka, visi tik ir kalba apie pinigų nuvertėjimą, perkamosios galios sumažėjimą, mokesčių didėjimą ir sunkius laikus, Kėdainiuose viešėjęs žinomas ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pasidalino džiuginančia prognoze. Pasak jo, kitąmet vidutiniškai atlyginimai turėtų paaugti apie 7 proc. Tokia prognoze „Citadele“ banko ekonomistas pasidalijo su Kėdainių krašto verslininkais susitikęs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo organizuotoje konferencijoje „Kėdainių verslumo identitetas“.
Ekonomistas krašto verslininkams apžvalgą pradėjo nuo JAV situacijos, kuri, be abejo, veikia viso pasaulio, o taip pat ir mūsų šalies ekonomiką. Pasak jo, nors JAV centrinis bankas kelia palūkanas, jų poveikis nėra labai matomas ir JAV ekonomika auga labai sparčiai. „Valstybės išlaidų augimas sparčiai didėja, tai iš esmės yra atsakymas, kodėl JAV ekonomika nelėtėja, nepaisant palūkanų didinimo“, – sako A. Izgorodinas. Jo teigimu, JAV iki šiol buvo matomas ir didelis darbo rinkos augimas, nebuvo matyti jokio sulėtėjimo, išskyrus paskutinį mėnesį. Ten darbo rinka ėmė lėtėti tik dabar, kai dėl tūkstančių darbuotojų atleidimų sumenko darbo vietų skaičius ir trečdalis atleistųjų ėmė protestuoti.
Pasaulio ekonominė situacija stipriai priklauso ir nuo Kinijos, kuri viso pasaulio akyse yra tapusi kaltininke dėl koronaviruso pandemijos. Pasak A. Izgorodino, ši šalis po pandemijos vis dar nesugeba atsistoti ant kojų ir jos ekonomika stagnuoja, tačiau tai, rodos, blogai tik patiems rytams, mat, ekonomisto teigimu, prie infliacijos sulėtėjimo euro zonoje prisideda ir Kinijos prekių eksporto kainų kritimas. „Krentančios Kinijos eksporto kainos veikia euro zonos importo kainas, o mažėjančios importo kainos atitinkamai vėsina euro zonos infliaciją. Pavyzdžiui, rugsėjį Kinijos eksporto kainos per metus (lyginant su 2022 m. rugsėju) mažėjo 7,9 proc., Vokietijos importo kainos rugsėjį iš viso mažėjo 14,3 proc.“, – sako ekonomistas. Vis dėlto čia gali būti ir neigiamų aspektų – euro zonos pramonei Kinijos ekonomikos stagnacija reiškia aršesnę kainų konkurenciją su gamintojais iš Kinijos, mat kinai, sulėtėjus vidaus paklausai, plės eksportą ir mažins kainas.
Europoje infliacija spaudžia stabdžius
Iš tiesų infliacija paskutiniu metu buvo šoktelėjusi tiek, kad gyventojai jau ėmė dvejoti, ar greitu metu įpirks būtinąsias prekes, jei tokia aukšta infliacija laikysis ilgai. Vis dėlto infliacija mažėja ir tai yra geriausios naujienos, kokių galima tikėtis šiais neramiais ekonomikos laikais. „Belgija, Nyderlandai, Italija fiksuoja metinę infliaciją, mažesnę nei 2 proc., o Belgija ir Nyderlandai fiksuoja net ir metinę defliaciją. Tikėtina, kad lėtėjantis ekonomikos aktyvumas ir vėstanti infliacija artimiausiu metu lems, kad Europos Centriniam Bankui greitu metu teks mažinti palūkanas. Nepaisant tikėtino tolesnio infliacijos lėtėjimo, bazinių palūkanų karpymas euro zonoje prasidės tik 2024 m. birželį“, – sakė A. Izgorodinas pridurdamas, kad palūkanų mažinimui reikia, jog infliacijos sumažėjimas būtų ilgalaikis ir stabilus.
Paklaustas, kokia nusimato situacija su uždarbiu, ekonomistas sakė, kad atlyginimų kilimas numatomas. „Po truputį atsigauna laisvų darbo vietų statistika, darbo rinkos recesija pasiekė piką.
Minimali alga kitąmet augs 10 proc. Tai kels ir kitus atlyginimus, tad manome, kad kitąmet vidutiniškai atlyginimai augs 7 proc.“, – sakė banko ekonomistas. „Linėja Transport“ vadovui Gediminui Norkui pasiteiravus, ar naudinga būtų valstybei mesti papildomas lėšas kelių būklei gerinti, ekonomistas atsakė esantis gana skeptiškas tokiai idėjai. „Būčiau atsargus. Kitų metų mūsų šalies biudžeto deficitas sieks 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o nuo kitų metų jau įsigalioja ir Europos Sąjungos baudos šalims, kurių biudžeto deficitas siekia 3 ir daugiau procentų. Papildomas finansavimas keliams lemtų didesnį biudžeto deficitą, o tai mūsų šaliai reikštų ir ES baudas“, – sako A. Izgorodinas.
„Rinkos aikštė“
