Seime įregistruotas Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama optimizuoti nemokumo procesų trukmę, sumažinti administravimo išlaidas, geriau sureguliuoti administratoriaus atlyginimo nustatymą ir didinti kreditorinių reikalavimų tenkinimą. Projektu keičiama daugiau kaip pusė įstatymo straipsnių.
Jo parengimą paskatino statistinis bankroto procesų trukmės ilgėjimas, žemas kreditorių reikalavimų tenkinimas, administravimo išlaidų bei atlygio administratoriui klausimų aktualumas, vieningos teismų praktikos sprendžiant administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą ir nustatant atlygį administratoriui nebuvimas, nepakankamas turto pardavimo bankroto metu reguliavimas, dėl ko praktikoje kyla dažni ginčai tarp kreditorių ir administratoriaus. Ginčų nagrinėjimas teismuose užtęsia bankroto procesus ir mažina bankroto procesų efektyvumą. Pakeitimai dėl kreditorių reikalavimų geresnio tenkinimo atlikti taip pat atsižvelgus į Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ verslo aplinkos nemokumo srityje vertinimo metodiką, pagal kurią verslo aplinkos vertinimo indeksas didėja, jei teisinis reguliavimas suteikia galimybę bankroto metu išsaugoti verslą.
„Numatomi pakeitimai visų pirma turėtų pagerinti nemokumo rodiklį, nustatomą „Doing Business“ ataskaitoje. Taip pat pakeitimai pagerintų ir visą investavimo klimatą Lietuvoje – tam pasitarnautų galimybė bankrutuojančiai įmonei išsaugoti veiklą ir pasirengus restruktūrizavimo procesui nutraukti bankroto bylą“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.
Priėmus įstatymo pakeitimus, nutraukti įmonės bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą būtų galima, jei restruktūrizavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei įmonės bankroto atveju ją likvidavus ir jei nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą dėl nepateikto, nepatvirtinto arba neįvykdyto restruktūrizavimo plano įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.
Projekte siūloma nustatyti, kad bankroto byla būtų iškeliama, esant bent vienai iš sąlygų: jeigu teismas nustatytų, kad įmonė yra nemoki, arba įmonė daugiau kaip 2 mėnesius vėluotų išmokėti bent vienam darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas ir ši vėluojama išmokėti suma sudarytų nemažiau kaip 2 minimalias mėnesines algas vienam darbuotojui arba ne mažiau kaip 10 MMA visiems darbuotojams. Tai leistų užtikrinti, kad nedidelis vėlavimas išmokėti darbo užmokestį nebūtų pakankamas pagrindas kelti bankroto bylą.
Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, skatinančias įmonės ar jos dalies pardavimą: bankroto metu įmonės pirkimas–pardavimas būtų vykdomas pagal Civilinio kodekso nuostatas, tačiau įmonės pirkėjui nebūtų perduodamos kreditorių teisės į reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, t .y. būtų parduodama „švari“ įmonė – turto kompleksas, o tai turėtų būti ypač patrauklu naujiems investuotojams.
Kartu siūloma nustatyti, kad iš varžytynių privalomai būtų parduodamas ne tik nekilnojamasis ir įkeistas turtas, bet ir kitas didelės vertės turtas Be to, įkaito turėtojas galėtų perimti jam įkeistą turtą bankroto proceso pradžioje, nepardavinėjant turto iš varžytynių, visais atvejais skirdamas lėšų bankroto administravimo išlaidoms.
Įgyvendinant Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ pateiktas rekomendacijas, tobulinami bankroto inicijavimo ir atsakomybės už pavėluotą bankroto inicijavimą klausimai, tikslinamas įmonės nemokumo apibrėžimas, bankroto bylos iškėlimo pagrindai.
Siekiant geriau sureguliuoti bankroto administravimo išlaidų, iš jų ir atlygio administratoriui nustatymo ir apmokėjimo klausimus, siūloma nustatyti, kad kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatą tvirtintų atsižvelgdamas į administratoriaus parengtą lėšų surinkimo–paskirstymo planą ir į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Esant kreditorių ir administratoriaus nesutarimams dėl administravimo išlaidų, administravimo išlaidų sąmatą tvirtintų teismas.
Projekte taip pat siūloma tobulinti supaprastinto bankroto proceso reguliavimą – nustatyti, kad supaprastintas bankroto procesas galėtų būti taikomas tik bankroto pradžioje, taip pat tobulinti bankroto administratorių veiklos, atsakomybės ar kvalifikacijos kėlimo reguliavimą.
Projektas kelbiamas LR Seimo teisė aktų duomenų bazėje
.
