Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslininkai su Seimo nariais aptarė mokesčių pakeitimus

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) priėmė gausią Seimo narių, kurie atstovauja įvairiems komitetams, delegaciją. Apskritojo stalo diskusijos metu aptarta planuojama mokesčių sistemos pertvarka bei su kokiomis problemomis dabar susiduria verslas.

Svarus balsas

KPPAR jau ne vienerius metus mezga dialogą su valdžia, išsako verslininkams kylančias problemas bei siekia pagerinti aplinką Kauno ir Marijampolės regionuose kurtis verslams, kurie investuoja į visos šalies ekonomiką. Rūmai vienija apie 1 tūkst. regiono verslų, kuriuose dirba apie 60 tūkst. darbuotojų, todėl valdžios sprendimai daro didelę tiesioginę įtaką tūkstančiams žmonių ir investicijų.

Į susitikimą su KPPAR nariais atvyko Kauno ir Marijampolės regionuose vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai bei Kauno krašto, Sūduvos krašto bičiulių grupės nariai: Laurynas Šedvydis, Kęstutis Mažeika,  Algirdas Butkevičius, Gintarė Skaistė, Birutė Vėsaitė, Jūratė Zailskienė, Robertas Kaunas, Arvydas Anušauskas, Viktoras Pranckietis, Audrius Radvilavičius, Šarūnas Šukevičius, Kazys Starkevičius, Simonas Kairys, Valdas Rakutis. Susitikime dalyvavo ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas bei Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.

Tad diskusijoje buvo galima išgirsti skirtingų partijų atstovų argumentus, tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijos atstovams pristatyti problemas, su kuriomis susiduria verslai bei išdėstyti savo poziciją, kokie sprendimai būtų efektyvesni ir leistų surinkti didesnį šalies biudžetą bei išlaikyti darbo vietas.

„Turėdami didelę verslo bendruomenę, galime padėti valstybei, pavyzdžiui, atliekant skirtingų sektorių analizę, pateikiant vertinimus, parodant, kokia reali yra verslo situacija ir aplinka. Esame pasiruošę bendradarbiauti ir kartu auginti Lietuvos ekonomiką“, – pažymėjo KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Aktualūs klausimai

Dabartiniame geopolitikos kontekste ypatingos svarbos klausimu lieka gynyba. Tačiau Lietuvos biudžetas nėra begalinis, todėl svarstoma keisti mokestinę sistemą, kuri, pasak valdžios atstovų, leistų užpildyti esamas biudžeto skyles. Tačiau kai kurie mokestiniai sprendimai gali turėti neigiamos įtakos šalyje veikiantiems verslams, o kartu ir sukurtoms darbo vietoms ir visai Lietuvos ekonomikai.

KPPAR prezidentas įsitikinęs, kad mokesčių pakeitimai – būtini, tačiau jie turi būti daromi racionaliai, kad nenukentėtų verslai, visos planuojamos išlaidos nebūtų dengiamos vien tik iš verslo sąskaitų. Jeigu bus pakeltas pelno mokestis, Lietuva praras investuotojų susidomėjimą, verslai kursis kaimyninėse ar trečiosiose šalyse. Be to, politikos užkulisiuose svarstoma didinti ir gyventojų pajamų mokestį (GPM), tad tai būtų dar vienas mokestis, užkraunamas vien ant verslo pečių. KPPAR nariai įsitikinę, valdžia turėtų žiūrėti kita mokesčių keitimo kryptimi ir taip ne tik neišbaidytų verslo investuoti šalyje, bet ir gautų geresnių rezultatų.

„Puikiai suprantame, kad gynybai reikia skirti lėšų, tačiau dabar neaišku, iš kokių šaltinių. Dalis mokesčių nurodoma, kad bus skiriama savivaldybėms, kiti – socialinėms reikmėms. Reikia suprasti, kad žadami pakelti pelno ir GPM mokesčiai tik didina nestabilumą. Mes pritariame nekilnojamojo turto mokesčiui, nes jis teisingas ir logiškas“, – kalbėjo Z. Dargevičius.

„Vien kalba, kad keisis pelno ir GPM mokesčiai, atbaido potencialius investuotojus, mažina Lietuvos konkurencingumą“, – antrino ir KPPAR viceprezidentas, UAB „Kauno stiklo“ vadovas Evaldas Sauliūnas.

Kitas mokestis, kuriam pritartų verslas, PVM didinimas vienu procentiniu punktu. Tai leistų surinkti ženkliai daugiau pajamų, nei pelno mokestis, nes jei įmonė neuždirba ar persikelia į kitas šalis, tai jokios naudos valstybė negaus iš pelno. Be to, tiek NT, tiek ir PVM mokesčiai sudaro galimybes visiems Lietuvos gyventojams prisidėti prie gynybos. Kitaip tariant, neišskiriamas koks nors vienas sektorius, kuris turi apmokėti išaugusias valstybės sąskaitas.

Seimo narių pozicija

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas pasidžiaugė galimybe tiesiogiai su įvairių sektorių verslų atstovais diskutuoti aktualiais klausimais. Jis įvardijo ir savo matymą dėl mokesčių keitimo.

„JAV žeria kritiką Vokietijai, Prancūzijai ir kitoms šalims dėl neskiriamų pakankamų lėšų gynybai. Tai čia Lietuva priešingai – gauna pagyrų, tačiau patys suprantame, kad reikia didinti mokesčius, kad tinkamai galėtumėme prisidėti prie gynybos. Mūsų tikslas – rasti bendrą sutarimą, kad ir vilkas būtų sotus, bet ir avis sveika. Esame įsipareigoję iki birželio padaryti vienokį ar kitokį sprendimą dėl mokesčių, kad po to galėtumėme išlaikyti valstybės stabilumą“, – kalbėjo J. Olekas.

Jis tikino, kad jau dabar NT mokesčio siūlymas nuo pirminio varianto yra labai išplėstas ir taps beveik visuotinu. Be to, Vyriausybėje sudaryta komisija, kuriai pavesta mažinti biurokratijos aparatą.

„Jautriausias dalykas – kiti svarstomi mokesčiai. PVM su tam tikromis išimtimis, tarkim, maistui, galėtų būti svarstomas. Pelno mokestis yra tam tikras sėkmės mokestis. Pas mus jis nėra jau toks didelis. Jei surinksim daugiau GPM, tai bus labiau biudžetas perskirstomas savivaldybėms ir atlaisvintos šalies biudžeto lėšos galės būti nukreipiamos gynybai“, – teigė J. Olekas.

Tačiau kiti Seimo nariai labiau linko prie to, jog gynybai Lietuva turėtų skolintis ar remtis ES parama. Taip pat kai kurie politikai palaikė idėją didinti PVM ir taip neužkrauti verslų papildomais mokesčiais.

Išsakytos problemos

KPPAR nariai vardijo ir kitas problemas, kurias gali padėti spręsti Seimo nariai. Vien jų – įsišaknijusi biurokratija, kuri neracionaliai prailgina įvairių sertifikatų gavimą, paramos teikimą ar sumažina valstybinės žemės bei pastatų panaudojimo galimybes.

„Valstybės užimami nekilnojamojo turto plotai – neracionalūs, gerokai viršijantys normas. Dalis valstybinių institucijų vis dar valdo poilsio namus ar kitus su veikla nesusijusius objektus. Peržiūrėjus valdomą turtą būtų galima rasti tikrai nemažai lėšų ir jas nukreipti gynybai. Jau nekalbant, kad pajamų galėtų suteikti žemės sklypų, kurie įsiterpia tarp privačių, pardavimas“, – dėmesį atkreipė Z. Dargevičius, pridūręs, kad jei valstybė parduotų nereikalingą NT, tai gautų apie 2 mlrd. pajamų, o tai ženklus indėlis į gynybos fondą.

Verslui aktualu turėti darbuotojų, tačiau KPPAR nariai atkreipė valdžios dėmesį, jog dabartinės nedarbo išmokos neskatina žmonių dirbti. Be to, yra migracijos ribojimų, tad trūkstamų darbuotojų verslas negali atsivežti iš trečiųjų šalių, o verslui reikia ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų, bet ir žemiausiose grandyse. Pasak verslininkų, valdžia turėtų pergalvoti migracijos politiką, padėti studentams iš užsienio čia įsidarbinti, per sumokamus mokesčius kurti Lietuvai pridėtinę vertę.

Kalbėta apie regioninę politiką ir visavertį verslo dalyvavimą regionų plėtros tarybose, kapitalo prieinamumą, prekinio kredito draudimo sistemos kūrimą, verslų modernizavimą, žemės sklypų formavimą investicijoms, visuomeninio transporto strategijos nebuvimą, konkurencijos didinimą tarp kredito įstaigų, problematiką sveikatos sektoriuje ir kitais klausimais.

Daugiau informacijos: Verslo atstovavimo skyriaus vadovė Daiva Vyšniauskienė, +37068736240 daiva.vysniauskiene@chamber.lt

Nuotraukų autorius: Regimantas Zakšenskas „Kauno diena“