Ar fotoelektros technologijos gali padaryti esminį proveržį Lietuvos pramonėje? Atsakymo į šį klausimą buvo ieškoma Kauno PPA rūmuose vykusiame renginyje „Atsinaujinantys energijos šaltiniai – kiekvienam namui“.
Populiariai kalbant, naudojant fotoelektros technologijas saulės energija (šviesa) yra verčiama elektros energija. Tai viena iš greičiausiai besivystančių energijos rūšių, o jos savikaina per metus krinta nuo 10 iki 20 proc.
Pasak Lietuvos fotoelektros asociacijos prezidento dr. Simo Ramučio Petrikio, saulė yra milžiniškas ir neišsenkantis energijos šaltinis. Per valandą saulė duoda tiek energijos, kiek jos sukuria viso pasaulio energetikos pramonė, tereikia sugalvoti būdą, kaip pasikinkyti saulę.
Tai, anot S. R. Petrikio, nėra keistuolių ar entuziastų mokslininkų išsigalvojimai. 2008 m. fotoelektros pramonės apyvarta pasaulyje siekė apie 25 miljardus eurų. FE elementų gamyboje pirmauja Kinija (32,7 proc.), Vokietija (18,5 proc.), Japonija (16 proc.). Fotoelektrinių modulių gamybos augimas per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai siekė apie 40 proc. per metus. Tokia sparta savo pradiniame raidos etape augo mikroelektronikos pramonė. JAV numato, kad 70 proc. energijos 2050 m. gaus iš saulės. ES samprotauja apie tokios jėgainės statybą Sacharoje, tačiau iškyla tinklų ir kitų problemų. ES tikslas yra 2020 m. pasiekti, kad Europoje 12 proc. elektros energijos būtų gaminama fotoelektrinėmis sistemomis.
Saulėtumas Lietuvoje, dr. S. R. Petrikio teigimu, yra panašus kaip Vokietijoje, kuri pirmauja fotoelektros technologijų srityje. Tad skeptikų kalbos, kad jis nepakankamas, nepagrįstos.
„Ieškojom pramonės šakos, kuri Lietuvoje galėtų padaryti proveržį. Be tradicinių – trąšų, baldų, tekstilės sektorių, aukštųjų technologijų pramonės šalyje beveik nėra, išskyrus lazerių ir biotechnologijas. Manome, kad Lietuvoje yra nemažai prielaidų kurti fotoelektros technologijų pramonę. Pasaulinė energetikos krizė skatina eškoti alternatyvių energijos šaltinių. Turime nemažai energetikos specialistų, mokslo institutų. Šiaulių mikroelektronikos įmonė „Nuklonas“ dar 1990-1992 m. gamino saulės elementus. O krizė parodė, kad verta investuoti į naujas technologijas. Tam galima panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas,“ – pasakojo asociacijos vadovas.
Prieš metus įsteigta asociacija jungia 21 įmonę, 3 universitetus (KTU, VGTU ir VU). Šiuo metu pradėtos statyti trys naujos gamyklos Vilniuje (UAB „Precizika-MET SC“ industrinė laboratorija gamina saulės elementus, UAB „BOD group“ pradės gaminti modulius, Smaliukuose steigiamas mokslinių tyrimų centras, kur bus kuriama saulės elementų testavimo ir sertifikavimo bazė ir formuojamas tam tikras tramplinas šių technologijų komercializacijai).
Lietuvos verslo strategija fotoelektros technologijų sektoriuje yra dvejopa. Pirma, vykdomi taikomieji tyrimai ir jų pagrindu kuriamos savos gamybos technologijos, tikintis sukurti efektyvesnius, pigesnius, nišinėms taikymo sritims tinkančius gaminius. Inovatyvios silicio gamybos technologijos pagrindai kuriami Šiaulių UAB „Telebaltikos eksportas ir importas“, nauji lazeriai ir cheminiai procesai taikomi saulės elementų gamyboje UAB „Precizika-MET SC“, UAB „Altechna“, kuriami inovatyvūs saulės moduliai UAB „Modernios E-technologijos“. Antra, perkamos moderniausios technologijos ir gamybos priemonės (UAB „Baltic Solar Energy“, UAB „Baltic Solar Solutions“, MG AB „Precizika“, UAB „ViaSolis“) ir ruošiamasi pradėti silicio saulės elementų ir modulių gamybą.
S. R. Petrikio teigimu, fotoelektros technologijų klasterio prognozė 4-5 metams – 500 naujų darbo vietų ir 1,5 mlrd. Lt vertės eksportas.
