2010m. liepos 5 d. Europos Komisija paskelbė Mažmeninės prekybos rinkos monitoringo ataskaitą „Siekiant efektyvesnės ir sąžiningesnės mažmeninės prekybos vidaus rinkoje 2020 m.“ (COM(2010)355 final) (toliau – „Ataskaita“) bei Ataskaitą detalizuojantį Komisijos darbinį dokumentą (COM(2010)355 final) (toliau – „Darbinis dokumentas“). Ataskaitoje pateikiami mažmeninės prekybos sektoriuje atlikto tyrimo, kuris buvo pradėtas 2009 m. pradžioje, rezultatai. Šis tyrimas yra nuosekli, 2007 m. pradėto rinkų stebėsenos (Market monitoring) projekto, dalis. Komisijos vykdomo rinkų stebėsenos projekto rėmuose pirmajame etape buvo atliktas horizontalus Europos Sąjungos rinkų tyrimas, kurio metu buvo identifikuoti ekonomiškai reikšmingi sektoriai, kurie, nepaisant jų ekonominės reikšmės, yra mažo produktyvumo. Antrajame etape atliekama išsami atskirų sektorių analizė – mažmeninės prekybos sektorius buvo pasirinktas dėl jo svarbos Europos Sąjungai (iš šio sektoriaus gaunama 4,2% ES BVP, jame dirba 17,4 milijonų darbuotojų ir veikia 20% SVV įmonių).
Tyrimas buvo atliktas mažmeninės prekybos sektorių analizuojant iš vartotojų, prekybininkų, tiekėjų, darbuotojų ir aplinkosaugos perspektyvų.
• Kaip vartotojams aktualios, Ataskaitoje identifikuojamos šios problemos: prekybos taškų prieinamumas (ypač mažiau mobiliems vartotojams), nepakankama e-komercijos plėtra, dideli kainų skirtumai tiek šalių viduje, tiek lyginant su kitomis šalimis narėmis (pvz., drabužių pardavimo segmentas, kur atlikus tyrimą, konstatuota, kad Airijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje drabužių kainos yra žemesnės už ES vidurkį, kai tuo tarpu Čekijoje ir Slovakijoje jos yra akivaizdžiai didesnės nei ES vidurkis; buitinių elektros prietaisų kainos Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje yra žemesnės nei ES vidurkis; visose kitose šalyse narėse, įskaitant Lietuvą, kainos yra didesnės nei ES vidurkis), palyginamosios informacijos apie kainas trūkumas, kt.
• Prekybininkų problemos: kliūtys patekti į rinką (dideli apribojimai teritorijų planavimo srityje, skirtingas nacionalinis reguliavimas), paralelinių importų ribojimas (kliūtys tiekti prekes iš įmonių, veikiančių kitose šalyse narėse), nepakankama teisinė bazė ir (arba) netinkamas jos įgyvendinimas kontroliuojant nesąžiningas komercines praktikas, kt. Reikalinga geresnė geriausios valstybių narių praktikos sklaida.
• Tiekėjams aktualios problemos: prekybos tinklų taikomi apribojimai tiekėjams daro neigiamą įtaką jų konkurencingumui ir augimui, prekybos tinklų tiekėjams taikomi mokesčiai, konkurencija su prekybos tinklų prekybos ženklais, nėra efektyvių priemonių nesutarimams spręsti (tiekėjai bijo skųstis dėl prekybos tinklų veiksmų), skirtingi tinklų „kokybės“ ženklai (dirbant su kiekvienu tinklu, reikia patenkinti skirtingus reikalavimus), kt.
• Darbo rinkos problemos: daug smulkių įmonių, sudėtinga kontroliuoti darbo įstatymų laikymąsi, darbo jėgos kvalifikacija neatitinka poreikių (naudojama daug šiuolaikinės ITC technikos), skirtingos darbo sąlygos skirtingose šalyse narėse (skirtingi darbo sąlygas numatantys reikalavimai, skirtinga kolektyvinių sutarčių praktika), ilgos darbo valandos, šešėlinė ekonomika, kt.
• Aplinkosaugos problemos: daug atliekų, ypač iš maisto prekybos įmonių, didelis energijos suvartojimas, dideli transporto srautai ir grūstys, kt.
Prašome iki rugsėjo 1 d. Ūkio ministerijai el. paštu asta.aviete@ukmin.lt
pateikti pastabas, siūlymus arba argumentuotą nuomonę dėl identifikuotų problemų ir galimų instrumentų toms problemoms spręsti.
Skaitykite plačiau:
