Ona Balžekienė Kauno apskrities viršininkėwww.mokesciulaisve.lt
Šiuo metu Lietuvoje nėra mokesčių strategijos, yra tik neracionali, nepasverta „gaisrų gesinimo“ praktika. Vieną dieną sukame kairėn, o kitą dešinėn, įvedinėjant naujus mokesčius arba keičiant esamus.
„Gaisrų gesinimo“ praktika mokesčių sistemoje nesukurs naujų darbo vietų ir nepritrauks investicijų. Todėl valstybei reikia vieną kartą apsispręsti, kokią mokesčių strategiją pasirinkti.
Tik aiški, nuosekli, ilgalaikė valstybės mokesčių strategija gali sukurti gerą aplinką verslui, investuotojams, darbdaviams, valstybei, piliečiams.
Mokesčių strategijos gali būti dvi: maži mokesčiai ir maži socialiniai įsipareigojimai arba dideli mokesčiai ir dideli socialiniai įsipareigojimai.
Ką reiškia maži mokesčiai?
Maži mokesčiai reiškia, kad ir įmonės ir gyventojai mokės mažiau mokesčių, kad jų bus mažiau perskirstoma per biudžetą. Kiekvienas gyventojas gaus didesnius atlyginimus. Daugiau pinigų liks mūsų kišenėse, tačiau padaugės dalykų, už kuriuos reikės susimokėti.
Tikėtina, kad maži mokesčiai skatintų užsienio investicijas į tokias sritis, kur darbuotojai gautų didelius atlyginimus, taip pat pagerėtų verslo aplinka.
Maži mokesčiai paprastai skatina ir verslumą, ir darbo vietų kūrimą, lengviau įkurti įmonę ir sukurti naujas darbo vietas. Dabar įmonės bijo priimti darbuotoją, nes jį atleisti brangu, todėl gyventojai netenka net galimybės įsidarbinti.
Ką reiškia dideli socialiniai įsipareigojimai?
Dideli socialiniai įsipareigojimai reiškia, kad gyventojai gaus daug „nemokamų“ paslaugų, lengvatų, išmokų, tačiau mokės didelius mokesčius, t.y. gaus mažesnius atlyginimus.
Šiuo atveju valstybė yra įsipareigojusi suteikti daug nemokamų paslaugų: dideles pensijas, nemokamą gydymą, nemokamą mokslą ir t.t. Valstybė, kurioje yra dideli socialiniai įsipareigojimai tampa patraukli imigrantams, ieškantiems ne tiek darbo, bet socialinių garantijų.
Tiesa yra tai, kad neįmanoma vienu metu mažinti mokesčių ir tuo pačiu didinti bei plėsti įvairias socialines išmokas. Toks kelias veda prie valstybės bankroto. Deja, situaciją, artimą valstybės bankrotui, teko neseniai pajusti.
Kodėl pasirinkti būtina?
Verslininkai nežinodami aiškios šalies strategijos negali planuoti savo veiklos. Kodėl? Suplanavę savo verslą prie vienokių mokesčių ir padarę investicijas, nesant konkrečiai strategijai ar jai besikaitaliojant, verslininkai dažnai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Jie bankrutuoja, o darbuotojai papildo vis didėjančias bedarbių gretas.
Mokesčių strategijos neturime, o turime tik nuolat besikaitaliojančią, nepastovią mokesčių aplinką. Esant „gaisro gesinimo“ praktikai mokesčių sistemoje, sunkiai pritrauksime užsienio šalių investuotojus, nes jie niekada neinvestuos tol, kol nėra tvirtos, aiškios ir ilgalaikės mokestinės bazės. O ir savi verslininkai tokioje situacijoje ieškos kur perkelti savo verslus.
Valstybei taip pat sudėtinga planuoti biudžeto išlaidas ir pajamas, kol ji neturi konkrečios mokesčių strategijos.
O ir Lietuvos žmonėms reikia žinoti ir planuoti savo ateitį ir veiksmus, kurie priklauso nuo mokamų mokesčių dydžių ir socialinių įsipareigojimų.
Skelbkime referendumą
Neįmanoma su mokesčiais sukinėti tai į kairę, tai į dešinę, nes tada priekyje tik status skardis. Spręsdami problemas tik skolindamiesi, riedam to skardžio link. Grįsdami vartojimą paskolomis, toli nenuvažiuosime. Tai gali būti tik tarpinis variantas. Todėl laiko nėra – reikia rinktis.
Svarbiausia pasirinkti ir susitaikyti su TIESA – tokia, kokia ji yra. Mes galime pasirinkti net jokių mokesčių ar jokių įsipareigojimų strategiją.
Todėl pirma pasirinkime strategiją šalies mokesčių sistemoje, o tada jau modeliuokim finansus, balansuokim biudžetą ir įsipareigojimus. O jeigu valstybė nesugebės pati pasirinkti, leiskime tai padaryti gyventojams – skelbkime referendumą.
Tai už ką jūs – už mažus mokesčius, ar už didelius socialinius įsipareigojimus?
