Įpusėjusi kadenciją Europos Komisija šiandien, gegužės 10 d., paskelbė bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio vertinimą. Jame apžvelgiama padaryta pažanga, teisėkūros institucijos raginamos greičiau priimti visus jau pateiktus pasiūlymus (nuo 2015 m. Europos Komisija pateikė 35 teisės aktų pasiūlymus ir politines iniciatyvas). Visiškai veikianti bendroji skaitmeninė rinka galėtų mūsų ekonomikai atnešti 415 mlrd. EUR per metus ir sukurti šimtus tūkstančių naujų darbo vietų.
Komunikate Komisija nustatė tris pagrindines sritis, kuriose reikia imtis veiksmų: 1) visapusis Europos duomenų ekonomikos potencialo išvystymas, 2) Europos išteklių apsaugos užtikrinimas sprendžiant kibernetinio saugumo problemas ir 3) internetinių platformų, kaip atsakingų sąžiningos interneto ekosistemos dalyvių, kūrimas.
Tolimesni veiksmai trijose pagrindinėse srityse:
Duomenų ekonomika. Komisija rengia teisėkūros iniciatyvą dėl laisvo tarpvalstybinio ne asmens duomenų judėjimo (numatoma paskelbti 2017 m. rudenį) ir iniciatyvą dėl viešųjų ir viešai finansuojamų duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo (numatoma paskelbti 2018 m. pavasarį). Be to, Komisija tęs darbą, susijusį su atsakomybės ir kitais naujais duomenų srities klausimais.
Kibernetinis saugumas. Komisija ketina iki 2017 m. rugsėjo mėn. peržiūrėti ES kibernetinio saugumo strategiją ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros įgaliojimus ir suderinti juos su nauja ES lygmens kibernetinio saugumo programa. Komisija taip pat yra numačiusi pasiūlyti papildomų kibernetinio saugumo standartų, sertifikavimo ir ženklinimo priemonių, kurių tikslas – užtikrinti didesnį susietųjų objektų kibernetinį saugumą.
Internetinės platformos. Komisija iki 2017 m. parengs kovos su nesąžiningomis sutarčių sąlygomis ir prekybos praktika, kurių aptinkama platformų ir verslo subjektų ryšiuose, iniciatyvą ir neseniai yra priėmusi su šiuo aspektu susijusių sprendimų dėl konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimo. Komisija bendrajai skaitmeninei rinkai yra sukūrusi kelias dialogo su internetinėmis platformomis priemones (pvz., ES interneto forumą, Kovos su neteisėtomis neapykantą kurstančiomis kalbomis internete elgesio kodeksą ir Susitarimo memorandumą dėl padirbtų prekių prekybos internetu) ir planuoja šias priemones geriau koordinuoti tarpusavyje. Vienas iš šios srities tikslų – tęsti darbą, susijusį su neteisėto turinio šalinimo procedūriniais aspektais ir principais (įspėjimais ir veiksmais), grindžiamais skaidrumu ir pagrindinių teisių apsauga.
Komisija taip pat ieško būdų, kaip patenkinti didesnių investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą poreikį tose srityse, kur investicijų reikia daugiau, nei gali užtikrinti atskiros valstybės narės, visų pirma itin našių kompiuterinių sistemų srityje.
Bendroji skaitmeninė rinka yra vienas iš J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų. Per dvejus metus nuo rinkos kūrimo pradžios ES pavyko sudaryti svarbių susitarimų, kurių rezultatas – nuo šių metų birželio 15 d. įsigaliosiantis tarptinklinio ryšio mokesčio panaikinimas visiems keliautojams ES teritorijoje, turinio perkeliamumo galimybė, nuo 2018 m. pradžios leisianti europiečiams keliaujant naudotis namuose užsisakytais skaitmeniniais produktais – filmais, muzika, vaizdo žaidimais ar e. knygomis, teisė naudoti 700 MHz dažnių juostą 5G ryšiui ir naujoms internetinėms paslaugoms plėtoti.
Šiandien skelbiamo „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, du trečdaliai europiečių mano, kad naujausių skaitmeninių technologijų naudojimas turi teigiamą poveikį visuomenei (79 proc. lietuvių), ekonomikai (88 proc. lietuvių) ir jų pačių gyvenimui (76 proc. lietuvių), o dauguma apklaustųjų tikisi, kad ES, valstybės narės ir bendrovės imsis veiksmų skaitmeninimo klausimams (tokiems kaip poveikis užimtumui ir geresnių skaitmeninių įgūdžių poreikis) spręsti (Lietuvoje 24 proc.).
Šiandien, taip pat skelbiama Europos skaitmeninės pažangos ataskaita 2017 m
., kurioje pateikiamas nuodugnus vertinimas, kaip ES ir valstybėms narėms sekasi vykdyti skaitmeninę plėtrą, ir nustatomi galimi veiksmai šalių veiklos rezultatams skaitmeninėje srityje gerinti. Pagal 2017 m. EK skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) Lietuva įvertinta 0,55 balo ir yra 13-a iš 28 ES valstybių narių. Lietuvos DESI balas aukštesnis už ES vidurkį, tačiau apskritai pernai šalis vystėsi lėčiau nei ES. Lietuvos rezultatai geresni už ES vidurkį visose srityse, išskyrus žmogiškojo kapitalo sritį, kurioje pažanga buvo ribota.
