Europos Sąjungos Teisingumo teisme šiuo metu yra pradėta byla C-307/10 (http://curia.europa.eu/jcms/jcms/j_6/), kurioje teismo prašoma išaiškinti, ar, norint įregistruoti prekių ženklą, paraiškoje būtina nurodyti konkrečias prekes ar paslaugas, kurioms norima užregistruoti prekių ženklą, ar pakanka nurodyti bendrą klasės, kuriai priklauso prekės ir paslaugos, pavadinimą. Norėtume sužinoti Jūsų nuomonę, kuri padėtų suformuluoti Lietuvos poziciją šioje byloje.
Prekės ir paslaugos klasifikuojamos pagal 1957 m. Nicos sutartyje išdėstytą prekių klasifikaciją, pagal kurią išskiriamos 34 prekių ir 11 paslaugų klasių. Klasės yra pakankamai plačios ir apima ilgą sąrašą prekių ir paslaugų, pvz. 25 klasė pavadinimu „Drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai“ apima 195 skirtingus gaminius, pradedant akių raiščiais ir baigiant žūklės liemenėmis.
Norint įregistruoti prekių ženklą Lietuvoje, galimi keli variantai:
Paraiškoje nurodoma prekių ar paslaugų klasės antraštė. Tai reiškia, kad prekių ženklo suteikiama apsauga galioja visoms tai klasei priskiriamoms prekėms ar paslaugoms. Net jei konkretus verslo subjektas, registruodamas prekių ženklą, ketina gaminti vienos rūšies gaminius tokiu prekės ženklu (pvz. akių raiščius), ateityje jis laisvai gali plėsti savo veiklą ir gaminti kitus tai klasei priklausančius gaminius (pvz. žūklės liemenes) žymėdamas juos tuo pačiu prekių ženklu (t.y. jam nereikia patirti išlaidų registruojant kitą prekių ženklą).
Paraiškoje nurodomos konkrečios prekės ir paslaugos. Tai reiškia, kad prekių ženklo suteikiama apsauga galioja tik toms konkrečioms prekėms ar paslaugoms, pvz. akių raiščiams. Todėl tas pats verslo subjektas, pvz. žūklės liemenių, tuo pačiu prekės ženklu pardavinėti negalės. Todėl verslo subjektui nusprendus pradėti gaminti, pvz., žūklės liemenes, ženklo apsauga šios prekės atžvilgiu nebus taikoma, ir jis turėtų paduoti naują paraišką prekių ženklui, skirtam žūklės liemenėms žymėti, registruoti.
Abu šie variantai prekių ženklui suteikiamos apsaugos prasme turi tam tikrų privalumų ir trūkumų. 1 atvejis palankesnis verslo plėtrai, nes verslo subjektai gali plėsti ar keisti savo veiklos pobūdį, nesusidurdami su papildomais naujų prekių ženklų registravimo kaštais. Esant poreikiui, bet kuris suinteresuotas verslo subjektas gali užginčyti per plačią prekių ženklo registraciją, įrodinėdamas, kad prekių ženklą užregistravęs verslo subjektas jo nenaudoja konkrečioms prekėms ar paslaugoms tam tikrą laiką. Be to, šiuo atveju apribojama galimybė kitiems verslo subjektams registruoti panašius prekių ženklus tos pačios klasės prekėms ar paslaugoms žymėti, todėl jiems atsiranda barjerai patekti į rinką ir taip gali būti ribojama konkurencija. Tuo tarpu, 2 variantas palankesnis konkurencijos užtikrinimo prasme, nes tai pačiai klasei priskiriamoms prekėms ar paslaugoms gali būti registruojami keli panašūs prekių ženklai, tačiau turi esminį trūkumą, kuris pasireiškia tuo, kad verslo subjektas, plėsdamas savo veiklą, kiekvieną kartą iš naujo turėtų registruoti savo ženklą naujoms prekėms ar paslaugoms, o tai padidina administracinę naštą bei gali būti prarandamos pirmumo teisės į anksčiau sukurtus ženklus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau norėtume sužinoti Jūsų nuomonę:
kuris iš aukščiau aprašytų variantų priimtinesnis verslo subjektams;
ar šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojanti sistema, kuri leidžia ūkio subjektui pasirinkti registravimo būdą, tai yra, siekiant tiek platesnės, tiek siauresnės prekių ženklų apsaugos, yra tinkama ir apsiriboti vienu iš variantų nėra poreikio.
Komentarus siųskite iki rugsėjo 16 d. adresu asta.arlauskaite@ukmin.lt
