Taip susitikime su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais, pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą, tvirtino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Rūmų ir „Swedbank“ partnerystės dėka kauniečiai turėjo galimybę vieni pirmųjų išgirsti žinomo ekonomisto prognozes 2013-2014 metams.
Pasak N. Mačiulio, krizė euro zonoje tęsiasi jau trejus metus, ne kartą atrodė, kad jau matyti šviesa tunelio gale. Šįkart yra kur kas daugiau prielaidų teigti, kad blogiausia jau išgyvenome.
„Tačiau didelis skepticizmas euro atžvilgiu, ypač Jungtinėje Karalystėje, nuo taupymo pavargę pietų Europos valstybės bei artėjantys rinkimai Italijoje ir Vokietijoje neleidžia atsikvėpti,“ – pabrėžė ekonomistas.
N. Mačiulio nuomone, šiemet labiausiai tikėtinas yra „kapanojimosi“ scenarijus – euro zonos recesija, tikėtina, baigsis antroje šių metų pusėje.
„2012-ieji buvo nerimo ir laukimo metai, – pabrėžė ekonomistas, – todėl įmonės mažino turimas atsargas, investicijos beveik neaugo. Antra vertus, stagnacija Europoje nėra blogai Lietuvai, kuri buvo sparčiausiai auganti ES.“ „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet investicijos atsigaus, o jų augimas sieks 10 proc.
Keturis metus iš eilės darbo užmokestis Lietuvoje nedidėjo arba jo augimas nepavijo infliacijos. 2013 m. realus darbo užmokestis turėtų padidėti 1,6 proc., o 2014 m. – 2,0 proc. „Vien dėl minimalaus mėnesio darbo užmokesčio padidinimo vidutinis darbo užmokestis augs 1,7 proc., tačiau greičiausiai jis turės ir teigiamą šalutinį poveikį – paskatins darbo užmokesčio didinimą ir kitiems darbuotojams. To reikalaus ir darbuotojai, ir elementari ekonominė logika, reikalaujanti išsaugoti atlyginimų diferencijavimą pagal kompetencijas“, – mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
2013 m. BVP augimo prognozės svyruoja nuo 2 iki 4 proc. Didžiausią rodiklį prognozuoja „Swedbank“, kurio įžvalgos 2012 m. pasirodė buvusios taikliausios nei kitų institucijų ir bankų.
N. Mačiulio teigimu, Lietuvos galimybės tapti pilnateise EPS nare priklausys tik nuo infliacijos. Todėl Vyriausybė turėtų nustatyti aiškią narystės datą ir pradėti taikyti konkrečias priemones, užtikrinančias kainų stabilumą. Priešingu atveju narystę euro zonoje gali tekti atidėti iki 2017 m. ar dar vėlesnio laikotarpio.
Plačiau apie „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio įžvalgas skaitykite vasario „Rūmų žiniose“.
Plačiau – http://www.slideshare.net/SwedbankLietuvoje/2013-01-16-pasaulio-ir-lietuvos-ekonomikos-apzvalga-s
