Verslumo vystymas yra būtina sąlyga 2020 m. Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje numatytiems tikslams įgyvendinti. Kartu tai ir priemonė, galinti padėti reaguoti į ekonominius iššūkius, kurti naujas darbo vietas ir kovoti su socialine bei finansine atskirtimi. Tai ypač aktualu jaunimui, kurio nedarbo lygis yra aukštesnis nei suaugusiųjų. Be to, neretai jaunuoliai, pradėdami savo darbinę veiklą, susiduria su didesniais sunkumais.
Tačiau nacionalinių, regioninių ir vietinių priemonių bei veiksmų, skirtų integracinio verslumo plėtotei skatinti Europoje, efektyvumas gali būti nepakankamas dėl atsakomybės, išteklių ir strategijų fragmentiškumo.
Jaunimo nedarbas yra vienas pagrindinių šio dešimtmečio ekonomikos ir socialinių uždavinių daugumoje ES valstybių narių, įskaitant ir Lietuvą. Ilgai trunkantys nedarbo laikotarpiai gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių nedirbantiems asmenims – tai sumažėjusios pajamos, padidėjusi nedarbo rizika ateityje ir socialinė atskirtis. Jaunimo verslumas nėra panacėja sprendžiant jaunimo nedarbo problemas, bet gali būti politinio reagavimo dalimi.
Rugsėjo 24 d. Kaune vykusios tarptautinės konferencijos „Europos kelias. Jaunimo įtraukimas į aktyvią pilietinę veiklą ir darbo rinką“ metu projekto dalyviai iš Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos bei projekto socialiniai partneriai iš Lietuvos diskutavo jaunimo nedarbo, jaunimo verslumo skatinimo ir rėmimo Lietuvoje ir Kauno regione temomis. Konferencijos dalyviai taip pat buvo supažindinti su įvairiomis vietinėmis iniciatyvomis ir veiklomis, skirtomis darbui su jaunimu.
Nemažo dėmesio iš tarptautinio projekto partnerių sulaukė Kauno PPA rūmų Tarptautinių ryšių skyriaus vadovės Ritos Baidokaitės skaitytas pranešimas „Jaunimo verslumo skatinimas: „Apie verslą. Versle. Verslui“. Pagrindinis pranešimo akcentas – tai verslumo kultūros skatinimas, formavimas ir diegimas. Požiūris į verslumą ir gebėjimai yra išugdomi ir gali būti puoselėjami per švietimą ir mokymą. Dėl to ypač svarbu stiprinti ryšius su jaunimo organizacijomis regioniniu lygmeniu, rengti visuomenės informavimo priemonių kampanijas, skirtas kurti pozityvesnį požiūrį į verslininkystę kaip karjeros galimybę. Būtina propaguoti sektinus pavyzdžius bendruomenėje siekiant formuoti teigiamą verslo įvaizdį ir skatinti jaunimą įgyvendinti savo projektus. Labai svarbu padėti bendrauti patyrusiems verslininkams (ypač patirties įgijusiems jauniems verslininkams) su jaunimu, kad jie galėtų veikti išvien, taip pat informuoti apie sėkmingus jaunuosius verslininkus per visuomenės informavimo priemones ir tuo pačiu skleisti žinią apie jaunimo programas.
Kauno PPA rūmai taip pat pristatė dabar vykdomą projektą „Erasmus for Young Entrepreneurs“. Projektas skirtas pradedančiųjų verslininkų žinioms ir verslo įgūdžiams gilinti. Projekto dalyvis Adrián Garcia pasidalijo savo įspūdžiais bei teikiamais privalumais.
Verslumo skatinimas ir rėmimas Lietuvoje yra gana gerai parengiamas mokyklos lygmeniu, bet beveik netaikomas aukštojo mokslo įstaigose. Tai reikšminga spraga, turint omenyje universitetų vaidmenį organizuojant mokymą ir perteikiant žinias bei mokslinius tyrimus verslo bendruomenei ir rengiant studentus darbo rinkai. Galimybės studentams įgyti verslumo pagrindus aukštojoje mokslo įstaigoje yra nenuoseklios ir nesuderinamos su pastangomis organizuoti verslumo ugdymą vidurinėje mokykloje.
